Naujienos

Socialdemokratai: dėstytojai ir tyrėjai nusipelno adekvačių algų

Šeštadienis, 18 Lapkritis 2017 12:38

Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) remia aukštųjų mokyklų dėstytojus, mokslo darbuotojus ir tyrėjus, kurie susibūrė akcijai „Paskutinis prioritetas“ bei reikalauja nedelsiant užtikrinti adekvatų dėstytojų ir mokslininkų darbo užmokestį.

„Vyriausybė privalo įsiklausyti į mokslininkų balsą, kad atlyginimus reikia kelti ne procentais, o kartais“, - pabrėžė LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas.

Jis atkreipė dėmesį, kad Vyriausybės siūlymas papildomai skirti 22,6 mln. eurų tyrėjų ir dėstytojų atlyginimams kelti yra nepakankamas. Pasak jo, nors švietimo ir mokslo ministrė tai skambiai vadina viena iš reikšmingesnių investicijų per visą nepriklausomybės laikotarpį, faktai rodo priešingas tendencijas.

„Nuo 2008 m. aukštojo mokslo viešasis finansavimas buvo sumažintas apie 30 proc. Tyrėjų atlyginimai net keliais kartais yra mažesni nuo Europos Sąjungos vidurkio ir Vyriausybės siūlomas padidinimas labai menkai taiso situaciją“, - teigė G. Paluckas.

2016 m. atlikto Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) duomenimis, vidutinis docento atlyginimas 2015 m. spalį siekė 903 eurus iki mokesčių, lektoriaus – 553 eurus, asistento – vos 345 eurus.

Į prasčiausią padėtį yra patekę jauni tyrėjai ir dėstytojai. Pagal tą patį tyrimą, 25-29 metų tyrėjai ir dėstytojai iš mokslinių tyrimų, institutų, kolegijų ir universitetų uždirba vidutiniškai 513 eurų, 30-34 metų – 678 eurus.

MOSTA taip pat yra konstatavusi, kad nors 2013 m. aukštajam mokslui skiriama biudžeto finansavimo dalis sudarė 1,7 proc. nuo bendrojo vidaus produkto ir šiek tiek viršijo EBPO šalių vidurkį, tačiau einamųjų išlaidų dalis Lietuvoje yra viena mažiausių, o kapitalo išlaidų dalis – viena didžiausių.

Tai reiškia, kad Lietuvoje labai daug išleidžiame statyboms, renovacijai, įrangai, bet atsiliekame pagal investicijas į studentus ir žmogiškąjį kapitalą.

Socialdemokratų nuomone, Švietimo ir mokslo ministerija turėtų imtis lyderystės užtikrindama, kad Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigai pasiektų dėstytojus, mokslininkus ir studentus – nuo to priklauso studijų kokybė bei tai, ar ateityje turėsime kvalifikuotų darbuotojų.

Lsdp.lt, 2017 11 16

 

G. Paluckas. Darbuotojai, kuriems valstybė meluoja

Trečiadienis, 15 Lapkritis 2017 19:27

Mūsų valstybė meluoja pati sau ir šimtams tūkstančių valstybės sektoriaus darbuotojų. Lietuvoje padėti vienai smurto aukai metams skiriama 10 eurų, šeimos gydytojo paslaugoms apmokėti vienam asmeniui per metus – 23 eurai, trečdaliui mokytojų mokamas mažesnis nei 500 eurų atlyginimas.

Pati valstybė leidžia save kompromituoti, nes viešojo sektoriaus finansavimas neužtikrina nei teikiamų paslaugų kokybės, nei viešajame sektoriuje dirbančių žmonių orumo. Dar blogiau – toks atsainus valdžios požiūris į viešąjį sektorių programuoja labai rimtas problemas ateičiai – nekokybišką išsilavinimą, prastą sveikatą. Kitaip tariant, mes apsimetame, kad jiems mokame, tačiau paskui skundžiamės, kodėl visi pikti, susvetimėję, destruktyvūs, įklimpę į alkoholizmo liūną, emigruoja iš šalies arba žudosi. Stebėtis nereikėtų, nes patys pasiekėme tai, ką turime.

Valstybės sektoriuje iš viso dirba apie 300 tūkst. žmonių, kurie teikia paslaugas gyventojams – tai medikai, slaugytojai, mokytojai, darželių auklėtojai, įvairių valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojai, ugniagesiai, pasieniečiai, pareigūnai, socialiniai darbuotojai, valstybės tarnautojai.

Remiantis Statistikos departamento duomenimis, šių žmonių darbo užmokesčio augimo tempai atsilieka nuo privataus sektoriaus ir tai ilgalaikė tendencija.

Pavyzdžiui, 2015 m. pirmą ketvirtį darbo užmokesčio augimas viešajame sektoriuje siekė 3 proc., privačiajame – 5,2 proc., 2016 m. tuo pačiu laikotarpiu viešajame sektoriuje – 5,7 proc., privačiajame – 7,6 proc., 2017 m. viešajame – 7,2 proc., privačiajame – 10,4 proc.

Ką tai reiškia kasdienybėje? Prastesnes paslaugas gyventojams, kvalifikuotų darbuotojų migraciją į privatų sektorių arba užsienį, nusivylusius ir paslaugų negaunančius gyventojus.

Situaciją puikiai iliustruoja padėtis švietimo sektoriuje ar medicinoje. Mokytojams nemokame adekvataus darbo užmokesčio, todėl natūralu, kad pedagoginių studijų nesirenka patys gabiausi moksleiviai. Jei renkasi – tai retai, bet dažnai tai sutampa su aiškiu apsisprendimu ir kito pragyvenimo šaltinio turėjimu. Tokiu būdu ne visi pedagogai yra talentingiausi savo srities ekspertai ir tai atsiliepia vaikų mokymo kokybei.

Vertinant pagrindinių gebėjimų lygį mokyklinio ugdymo rezultatai Lietuvoje yra prastesni už Europos Sąjungos vidurkį. Lietuvos penkiolikmečių pagrindiniai gebėjimai prastesni už vidurkį visose trijose pagrindinėse srityse: gamtos mokslų, skaitymo ir matematikos. 40 proc. mokinių iš žemiausio socialinio ir ekonominio sluoksnio gamtos mokslų rezultatai yra prasti. Net 25 proc. dalį Lietuvoje sudaro prastai besimokantys mokiniai.

Ir dėl to kalti ne tiek mokytojai, kiek mokinių tėvai bei valstybė, nesugebanti pasiūlyti tinkamo apmokėjimo už darbą mokytojams ar geros kokybės paslaugų mokiniams iš socialinės rizikos ar skurdžių šeimų. Kartais susidaro įspūdis, kad mokytojų motyvaciją darbui stengiamasi „išmušti“ gėdinimais.

Vien ką reiškia premjero Sauliaus Skvernelio teiginys, kuriuo jis parėmė savo nenorą didinti finansavimą pedagogų darbo užmokesčiui: „Patys profesinių sąjungų atstovai deklaravo, kad po vidurinės moksleiviai išeina nemokėdami skaityti. Todėl lygiagrečiai pasakyti, kad duokite mums 200 mln. eurų šitai sistemai taip veikiančiai ir tada viskas bus gerai, būtų visiškai neatsakinga“.

Tai sukėlė pedagogų pyktį, nuvertinimo jausmą ir sumažino motyvaciją stengtis, net jeigu asmuo yra gimęs būti mokytoju.

Švietimo ir mokslo ministerija pasielgė dar „geriau“: iš pradžių ministrės patarėjas Arminas Varanauskas patikino, kad mokytojų algų vidurkis – 877,8 euro neatskaičius mokesčių.

Ir tik vėliau susiprotėta išanalizuoti, kad 30 proc. mokytojų Lietuvoje uždirba mažiau nei 500 eurų neatskaičius mokesčių, 500-600 eurų „ant popieriau“ gauna apie 7 proc. pedagogų, 600-700 eurų – 9 proc., 700-800 eurų – 12 proc., 800-900 eurų – 14 proc. 900-1000 eurų – 13 proc., daugiau nei 1000 eurų – 15 proc. Tai priklauso nuo mokinių skaičiaus ir jų sunešamų „krepšelių“, krūvių.

Sveikatos apsaugos srityje situacija panaši, todėl pastaruoju metu medikai ir slaugytojai pagrįstai kilo į kovą už savo teises.

Valstybinių ligonių kasų duomenimis, 2017 m. I pusmetį gydytojų vidutinis atlyginimas už etatą buvo 1443 eurai neatskaičius mokesčių, o slaugytojų – 723 eurai už etatą neatskaičius mokesčių. Medikai mokosi ilgus metus, kad vėliau galėtų teikti paslaugas pacientams. Šią profesiją jie tikriausiai rinkosi ne dėl darbo užmokesčio, o dėl noro prisidėti prie visų mūsų sveikatos stiprinimo.

Tačiau ko jie sulaukia? Neadekvataus atlyginimo, budėjimų naktimis ligoninėje, galimybės skirti pacientui 6-8 minutes, jei dirba šeimos gydytoju didesniame mieste, neveikiančios arba stringančios elektroninės sveikatos sistemos, plėšymosi tarp viešų ir privačių gydymo įstaigų, daug popierizmo ir gąsdinimo, kad suteikus paslaugą ne taip, kaip juodu ant balto, už ją įstaigai nebus apmokama. O įstaiga jau atitinkamai išskaičiuos iš mediko darbo užmokesčio.

Dar daugiau – korupciją Lietuvoje mes išgyvendiname ne didindami atlyginimus, bet klijuodami lipdukus „Geriausia padėka gydytojui – Jūsų šypsena“. Galima klausti, kiek nori šypsotis pervargęs ir neįvertintas medikas ar slaugytoja?

Negana to, gydytojo darbo užmokestis nepriklauso nuo jo darbo kokybės – jis priklauso nuo „iš oro“ surašytų įkainių, kurie dažnai nepadengia paslaugų savikainos. Vadinasi, paslauga rinkoje kainuoja vieną pinigų sumą, o įstaigai sumokama mažesnė. Tokiu būdu ligoninė ar poliklinika turi mąstyti, kaip taupyti: už šildymą mokėti reikia, už vaistus – reikia, tad taupoma darbo užmokesčio sąskaita.

Kartais norisi klausti, kodėl mes meluojame sau ir valstybės sektoriaus darbuotojams? Kur kas moraliau ir skaidriau būtų sąžiningai finansuoti viešąjį sektorių: darbuotojai bus labiau motyvuoti, o gyventojai džiaugsis aukštos kokybės paslaugomis.

Lsdp.lt, 2017 11 11

 

LSDP Vilniaus r. skyriaus ataskaitinis susirinkimas

Penktadienis, 10 Lapkritis 2017 14:06

Lapkričio 9-os, ketvirtadienio,  darbus Vilniaus r. bičiuliai tęsė LSDP Vilniaus miesto būstinės salėje.

Salėje, vos talpinusioje susirinkusius, kvalifikuotai ir turiningai skyriaus pirmininko Roberto Duchnevič parengtos skaidrės priminė skyriaus nuveiktus darbus per ataskaitinį laikotarpį: apklausus rajono bičiulius, atnaujintas skyrių grupių registras, dabar skyriaus nariai, turintys e.paštą, informuojami tiesiogiai, veikia feisbukas (veidaknygė), išeita į viešąją erdvę per laikraščius „Kurier Wilenski“, radiją „Znad Wilii“; skyriaus politinė pozicija ir vykdoma veikla pateikta 2 straipsniuose ir vienoje  radijo laidoje, kelios publikacijos spausdintos LSDP internetinėje svetainėje www.lsdp.lt. Taigi, rajono ir respublikos gyventojams sudaryta galimybė nuodugniau pažinti Vilnijos kraštą, socialdemokratų norą jam padėti.

Palyginti geriau dirba skyriaus frakcija (R.Duchnevič, A.Šatas, J.Lebrikienė) rajono savivaldybėje. Lankytasi Pamiškių, Ažukalnės, Bezdonių,Vaidotų kaimuose, Avižieniuose, Pagiriuose, Kalveliuose ir, susitikus su jų gyventojais, aptartos problemos bei būdai jas spręsti.

Dar kartą pasidžiaugta renginiais: socialine akcija „Darom“, ,,Miškasodžiu““ kartu su  LSDP Širvintų skyriumi,  LSDJS Vilniaus rajono skyriaus  Nemenčinėje organizuotomis  liepos 6 d. tinklinio varžybomis (daugiau nei  100 dalyvių), Valstybės dienos minėjimu  Maišiagaloje, Žvejybos varžybomis Kalvelių seniūnijoje, Mokytojų diena dovanojant LSDP tortus Pagirių, dviejose Nemenčinės, Avižienių ir dviejose Riešės ugdymo įstaigose, Bartošo Jachimovič iniciatyva organizuotu kino vakaru Didžiųjų Kabiškių kaime... Taigi, skyriaus bičiuliai dažnai susitinka su rajono kaimų, gyvenviečių žmonėmis, o šie  papildo  socialdemokratų gretas.

Skyriaus darbas įvertintas gana aukštu balu - gerai!

Susirinkime pateiktos komisijų pirmininkų ataskaitos, diskutuota dėl pasiruošimo 2019 metų savivaldybių tarybų ir tiesioginiams merų rinkimams kandidatų iškėlimo: darbas vyksta, kandidatų daugėja.

Renginyje dalyvavęs LSDP Seimo frakcijos seniūnas Juozas Olekas kartu su skyriaus pirmininku Robertu Duchnevič bei pavaduotoja Janina Šokaitiene pasveikino mūsų bičiulį Zbignevą Romanovskij jo jubiliejaus proga bei neseniai šeimą skūrusį Edmundą Buklį.

Juojas Olekas palinkėjo visiems stiprybės, sakydamas, kad „situacija nebe lengva, darbų daug, bet mes, bendrai susitelkę,  juos atliksime“.

Atstovas spaudai Alfonsas Kairys

Pastaba.

Renginio nuotraukos bičiuliams išsiųstos e.paštu.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

LSDP FRAKCIJOJE

Ketvirtadienis, 09 Lapkritis 2017 09:35

 

Mieli bičiuliai,

šiuo metu Seime pradėtas svarstyti 2018 m. biudžetas ir jį lydintys įstatymai. Jų pilnus tekstus galima rasti Seimo tinklalapyje. Mes, atsinaujinusios Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos bičiuliai, aktyviai dalyvaujame šiame darbe. Mūsų manymu jis yra taisytinas.

Mažinant atskirtį ir skurdą mes siūlome daugiau didinti bazinį darbo užmokestį ne 1,5 euro iki 132, bet atstatyti iki 142 eurų, palikti didesnį neapmokestinamą pajamų dydį dirbantiems turintiems vaikų, 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio lengvatą taikyti ne tik centriniu šildymu besinaudojantiems, bet ir patiems besikūrenantiems malkomis ir naudojantiems kitas kuro rūšis.

Taip pat manome, jog daugiau lėšų reikėtų melioracijos ir vietinių kelių remontui.

Pagrindinis instrumentas solidarumui didinti būtų mūsų siūlomas progresinio gyventojų pajamų progresyvinių mokesčio įstatymas. Tačiau Seime mūsų kol kas tik septyni, todėl norėdami žinoti Jūsų nuomonę ir būti stipresni atstovaudami socialdemokratinį požiūrį prašome Jūsų pagalbos ir patarimų.

Kviečiame biudžetą ir jį lydinčius įstatymus apsvarstyti skyriuose ir pateikti savo siūlymus. Jei reikės mūsų pagalbos svarstymuose, prašome kontaktuoti el. paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai . Kiek galėsime bandysime atvykti.

Pagarbiai,

LSDP frakcijos nariai

VALDYBOS POSĖDIS

Kaune vykusiame valdybos posėdyje frakcijos seniūnas Juozas Olekas pristatė frakcijos veiklos gaires ir politines aktualijas. Pasak jo, su valdančiąja mažuma bendraujama šiuo metu daugiausia dėl komitetų, kuriuose turi dirbti LSDP frakcijos nariai. Pavyzdžiui, LSDP frakcijai turėtų priklausyti vietos Kaimo reikalų komitete, Biudžeto ir finansų komitete. Šiuo metu du narius frakcija turi Švietimo ir mokslo komitete, bet vieną vietą norima keisti į Sveikatos reikalų komitetą, bet tai atviras klausimas.

Pasak frakcijos seniūno J. Oleko, buvę kolegos valstiečiai ir partijos kolegos nori įrodyti, jog be socialdemokratų gali padaryti daug gero žmonėms. Tai, anot seniūno, yra nemažas iššūkis. Frakcijai svarbu, kad partijos nariai peržiūrėtų manifestą, kurį galėtume atnaujinti ir turėti jį kaip programą. Kaip teigia politikas, kasdien tenka balsuoti, o išgrynintos partijos pozicijos dažnai nebūna. Jis siūlė frakcijai ir valdybai rinktis kartu, kad būtų galima aptarti nuostatas.

J. Olekas pasiūlė išspręsti ir partinių komitetų pirmininkų klausimą, nes pasitraukus iš partijos keliems kolegoms, dalis komitetų neteko pirmininkų.

Seniūnas informavo, kad į frakciją susitikti atvyko didesnio darbo užmokesčio reikalaujantys medikų atstovai, vėliau viešės smulkiųjų verslininkų atstovai, todėl reikia labai derinti pozicijas.

J. Olekas pažymėjo, kad socialdemokratai neturi įregistravę naujo progresinių mokesčių įstatymo, nors apie tai plačiai kalbama manifeste. Jo nuomone, tuoj laikas išseks ir socialdemokratai bus kaltinami viena rašantys, kita darantys.

Dovilė Šakalienė teigė ketinanti aplankyti skyrius, jeigu visiems tai bus priimtina. Pasak parlamentarės, jai atrodo, kad kertinės socialdemokratinės temos yra skurdo, smurto ir socialinės atskirties mažinimas. Anot Seimo narės, ją labai nuvylė valstiečiai, kurie nesilaikė duoto žodžio minėtomis temomis. D. Šakalienė minėjo, kad, be jau įvardintų pasiūlymų, susijusių su biudžetu, jai labai svarbu priimti teisės aktų pataisas dėl antstolių veiklos suvaldymo. Šie pasiūlymai aprašyti čia.

Kita svarbi tema - pagalbos teikimas smurto aukoms, nes šiandien tai yra tik žodžiai. Pasak D. Šakalienės, šiuo metu tokiai pagalbai skiriama vos 10 eurų, o smurto atvejų pernai buvo 66 tūkst.

Dar vienas aspektas - šeimos politika, kuriai labai pasitarnautų, jeigu PNPD būtų taikomas ne tik tėvams ar įtėviams, bet ir globėjams. Tai liečia vos kelis šimtus žmonių, todėl biudžete tikrai daug nekainuotų.

Rasa Budbergytė kalbėjo, kad pagrindinė partijos bėda, jog partiniai komitetai, išskyrus Sveikatos reikalų, negali kokybiškai prisidėti prie idėjų išgryninimo ir pavertimo kūnu. Tą parlamentarė teigia pastebėjusi iš Biudžeto ir finansų komiteto, kurio susirinkimų lankomumas yra mažas. Anot parlamentarės, mažai frakcijai tai didelė problema, nes patarėjų nepakanka norint parengti tinkamus teisės aktų projektus.

Kaip pavyzdį ji paminėjo progresinius mokesčius. Socialdemokratai nuolat skelbia apie progresinius mokesčius, tačiau vis patiria fiasko, nes projektai, kurie registruojami Seime, yra netinkami dėl mažėjančio NPD (neapmokestinamojo pajamų dydžio). R. Budbergytė sako, kad norint parengti gerą įstatymą, reikia tikrai tai apgalvoti. Anot Seimo narės, šiuo metu nėra tinkamų pajėgumų padaryti gerą progresinių mokesčių įstatymą. Jos manymu, reiktų ieškoti paspirties iš šalies.

Į posėdį kiek vėluodamas dėl Vilniaus miesto tarybos posėdžio atvyko ir LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas. Jo teigimu, šiuo metu svarbiausia yra biudžetas, pasiūlymai jam ir skyrių teikiamų pasiūlymų registravimas Seime - tai yra politinis turinys, kurios labai reikia po vidinių santykių aiškinimosi.

Kaip vieną svarbiausių politinių aktualijų G. Paluckas minėjo besiskleidžiantį medicinos darbuotojų judėjimą, kuris turi potencialo išdraskyti nusistovėjusias struktūras ir nuversti dabartinį Lietuvos gydytojų sąjungos vadovą Liutaurą Labanauską. Pirmininkas teigė buvęs nustebęs, kad tiek premjeras, tiek Seimo pirmininkas to nevertina rimtai. Anot G. Palucko, galbūt streiką suorganizuoti bus ir sunku, bet koks nors tylusis streikas arba itališkas streikas įmanomas. Itališkas streikas apibrėžiamas kaip toks, kai darbuotojai skrupulingai laikosi taisyklių ir savo funkcijas atlieka minimaliai: ne daugiau nei reikalaujama pagal taisykles.

G. Paluckas teigia, kad iki šiol egzistavusios medikų organizacijos nebeatstovauja savo atstovaujamųjų.

J. Olekas klausė, ar yra kokių nuomonių dėl Ignalinos bičiulių laiško apie sveikatos įstaigas. G. Paluckas siūlė reaguoti į visus skyrių pasiūlymus, ypač jeigu tai pasiūlymai, kurie gali būti registruojami kaip teisės aktų pataisos.

LSDP pirmininkas teigė, kad visi siunčiami pasiūlymai turi būti surinkti vienoje vietoje. Atsakingu asmeniu paskirtas frakcijos seniūnas J. Olekas. G. Paluckas siūlė paskubėti su pasiūlymų registravimu, nes greitai jau bus vėlu.

Kilo klausimas dėl našlių pensijų: vienam iš pensinio amžiaus sutuoktinių mirus ir kitam gaunant 21 euro našlių pensiją, pajamų nepakanka išgyvenimui. Klausimas, ar registruoti pasiūlymą.

Orinta Leiputė užsiminė, kad dažnai moterys gauna žemesnį darbo užmokestį, vėliau ir mažesnę senatvės pensiją, bet statistiškai gyvena ilgiau nei vyrai, todėl dažnai skursta.

G. Paluckas siūlė šiuo klausimu apsispręsti, nors dalis valdybos narių pažymėjo, kad tai diskriminuoja nesusituokusius asmenis. J. Olekas sako, kad tai nelabai teisinga, nes dalis žmonių gyvena nesusituokę, o partnerystę neįteisinta. Bet R. Budbergytė teigė, jog tai įprasta praktika Vakaruose, kuri taikoma ir nesusituokusiems.

J. Olekas dar informavo, kad frakcija turės 2 referentų etatus. Vienas jų siūlomas Irminai Milašienei, kuri puikiai dirbo Infocentre.

Kitas etatas turėtų būti skiriamas arba teisininkui, arba ekonomistui, arba išskaidomas į du po pusę. G. Paluckas svarstė, kad reikia darbingo ir gero žmogaus, gebančio kepti teisės aktų projektus. R. Budbergytė siūlė, kad frakcijai nereikia ekonomistų, o reikia normalaus gero teisininko. Anot pirmininko, D. Šakalienės pavyzdys kaip tik ir parodo, kad nuo idėjos iki teisės akto registravimo užtenka tik paros.

D. Šakalienė teigė esanti 1,5 etato įdarbinusi teisininkę, su kuria tikrai galima puikiai dirbti. Parlamentarė sakė galinti pasiūlyti keletą pavardžių - tiek tokių, kurie yra jauni teisininkai, tiek tokių, kurie jau dirba advokatų kontorose, bet turi pakankamai idealizmo dirbti dar puse etato frakcija. Bet ji siūlė darbinti teisininką visu etatu, nes tai yra juodas darbas.

Atsakingasis sekretorius Linas Jonauskas pristatė valdybai Kandidatų parinkimo, iškėlimo ir sąrašo sudarymo tvarkos projektą 2019 m. savivaldybių tarybų rinkimams. L. Jonauskas iškart pažymėjo, kad reiktų padiskutuoti apie tą punktą, kuriame kalbama apie LSDJS skyriaus deleguojamus narius - norima įrašyti, kad skyrius yra veikiantis, o ne formalus ar popierinis.

J. Olekas iškėlė klausimą, ar ne per vėlai kandidatus į merus patvirtinti ne vėliau nei iki 2018 m. kovo 1 d. L. Jonauskas atsakė, kad anksčiau merai buvo iškeliami likus penkiems mėnesiams iki rinkimų, o čia bus likę metai.

Tiesa, esama skyrių, kur yra po du stiprius žmones - ten reiktų padaryti visuomenės nuomonės apklausas.

Povilas Isoda sakė rezervuotai žiūrintis į vidinį sąrašo reitingavimą, nes dažnai jo rezultatai prasilenkia su realybe. Jį guodžia tik žmonės iš šalies, kuriuos galima pasikviesti.

G. Paluckas teigė, kad reitingavimas turi dvejopą reikšmę: ne tik nustatyti kandidatų eilę, bet ir sujudinti kuo daugiau skyriaus narių, kad jie reikštų nuomonę.

Mindaugas Sinkevičius pastebėjo, kad panašios tvarkos buvo ir ankstesniais metais, bet, pavyzdžiui, ne visi skyriai laikėsi statuto nuostatų. Pavyzdžiui, dėl moterų įtraukimo į sąrašus. Jis klausė, ar rekomendacijų nevykdymas užtraukią kokią nors sankciją. Politikas sakė galintis garantuoti, kad kai kurie skyriai ignoruos statutinę normą dėl moterų kandidačių.

G. Paluckas atsakė, kad dėl rekomendacijų poveikio priemonių nėra, bet statutinių normų reikia laikytis, jos privalomos.

M. Sinkevičius siūlė neskirti finansinio paskatinimo rinkimams, jeigu skyrius nepaiso statutinės normos įtraukti moteris kandidates.

Julius Sabatauskas svarstė, kad M. Sinkevičiaus pasiūlymas yra geras, tik bet kuris pažeidimas turi būti apsvarstytas Etikos ir procedūrų komisijoje.

Parlamentaras taip pat diskutavo apie LSDJS iškeltus kandidatus - jo nuomone, turi būti galimybė kelti ne tik LSDJS narius, bet ir tiesiog jaunus žmones, kuriuos deleguoja LSDJS.

Tačiau L. Jonauskas teigė, kad ateityje reiktų dėl to diskutuoti, nes jaunystė nėra privalumas, privalumas yra darbas organizacijoje.

 

Lietuvos socialdemokratų partijos naujienlaiškis, 2017 11 09

 

Lietuvoje išbristi iš skurdo valstybė nepadeda: D. Šakalienė siūlo tai keisti

Trečiadienis, 08 Lapkritis 2017 09:55

Lietuvoje praėjusiais metais apie 630 tūkst. gyventojų gyveno žemiau skurdo ribos, bet sisteminių priemonių skurdo mažinimui iki šiol nebuvo imamasi. Savivaldybėse džiaugiamasi gerėjančiais rodikliais ir sutaupytomis lėšomis, kurias galima išleisti kitoms socialinėms ar su socialine sritimi nesusijusioms reikmėms, tačiau skurdo ir pajamų nelygybės rodikliai nemažėja ir siekia rekordines aukštumas nuo Lietuvos įstojimo į ES.

Viena iš skausmingiausių problemų – nerimą keliantis Lietuvos gyventojų prasiskolinimas, vedantis į dar didesnį skurdą. Teisingumo ministerijos duomenimis, šiuo metu įsiskolinimų turi kas dešimtas Lietuvos gyventojas. Daugiau nei pusė jų turi dvi ir daugiau skolų. Deja, dabartinė skolų grąžinimo tvarka finansiškai žlugdo gyventojus ir nesudaro sąlygų iš jų išbristi.

„Iki šiol dominavęs požiūris „patys kalti, nereikėjo prisidaryti skolų“ atvedė į aklavietę – į skurdą klimpstančių žmonių baudimas tik blogina padėtį, dešimtys tūkstančių žmonių visoje Lietuvoje išmetami į socialinį užribį, tampa bedarbiais, prasigeria, žudosi, vietoje to, kad gautų reikalingą pagalbą. Keliant nerealius reikalavimus – didžiules išskaitas iš pajamų, neadekvačiai trumpus išsimokėjimo terminus – problema tik gilinama. Kaip rodo nevyriausybininkų fiksuojami atvejai, sužlugdyti žmogų labai lengva. Tad mums reikia realiai veikiančio pagalbos mechanizmo,“ – konstatuoja pati daugelį metų nevyriausybiniame sektoriuje dirbusi Seimo narė Dovilė Šakalienė.

„Viskas labai paprasta: jei žmogus turi skolų ir antstoliai atskaičiuoja pusę ar dar daugiau jo atlyginimo, dirbti oficialiai šiam žmogui neapsimoka. Vadinasi, toks asmuo arba kris į dugną būdamas be darbo, arba dirbs nelegaliai. Nė viena iš šių išeičių mums, kaip visuomenei, nenaudingos, todėl turėtume sukurti mechanizmą, kaip padėti“, - teigia LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas.

Prie Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos prisijungusi D. Šakalienė, bendradarbiaudama su Nacionaliniu skurdo mažinimo organizacijų tinklu ir atsižvelgdama į 64 nevyriausybinių organizacijų kreipimąsi, pateikė aktualias Civilinio proceso kodekso pataisas, kurių priėmimas palengvintų skurstančiųjų padėtį.

Seimo narė su kolegomis iš kitų frakcijų siūlo keletą svarbių pataisų:

1. Vieno skolininko bylas priskirti vienam antstoliui. Kai kiekvieną skolą administruoja skirtingas anstolis, neproporcingai didelė lėšų dalis skiriama sumokėti už anstolių paslaugas, o ne grąžinti skolas. Tai didina darbo praradimo riziką, buhalterinės apskaitos naštą, ypač mažose įmonėse.

2. Leisti skoloms atskaičiuoti ne daugiau 20 proc. lėšų iš darbo užmokesčio ar išmokų, neviršijančių minimalios algos. Šiuo metu atskaitymai gali sudaryti iki 50 proc. Iš pajamų, viršijančių minimalią algą, siūloma nuskaityti ne daugiau nei 50 proc., nors šiuo metu leidžiama iki 70 proc. Dideli atskaitymai žlugdo skolininkus, skatina imtis nelegalaus darbo, slėpti pajamas.

3. Leisti stabdyti skolininko atskaitymus, kai asmuo gydymo ar reabilitacijos įstaigoje gydosi nuo priklausomybės ligų. Gydymo ar reabilitacijos laikotarpiu priklausomybe sergantis asmuo neturi galimybės dirbti ir tęsti skolų grąžinimą.

4. Neleisti išieškoti skolos iš būsto, kuriame skolininkas gyvena, jeigu skola gali būti išmokėta per 24 mėnesius. Dabar terminas yra 6 mėnesiai, bet jis pernelyg trumpas. Būsto netekimas stumia į dar didesnį skurdą, dalis skolininkų dėl tokio reguliavimo tampa benamiais.

5. Siūloma leisti išieškoti skolas tik iš pajamų, viršijančių 238 eurus. Tai realus minimalių vartojimo poreikių dydis vienam asmeniui.

Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas atliko studiją apie piniginės socialinės paramos reformą, kuri Lietuvoje įgyvendinta 2012 m. Iš interviu su gyventojais nevyriausybinių organziacijų atstovai išgirdo apie tai, kad skolų turintys žmonės yra nemotyvuoti ieškoti darbo, nes juos smaugia antstoliai.

„Antstoliai… Tas ieškojimas darbo man… Nėra jokio noro, nes šiuo metu turiu daug antstolių“, - cituojamas vienas skolininkas.

„Ta parama gal skatintų mane ieškotis darbo, bet mane antstoliai labai smaugia“, - teigė kitas skolininkas.

Seimo narė D. Šakalienė pažymi, kad dažniausiai pasitaikančios įsiskolinimų priežastys yra skolos už komunalinius mokesčius, baudos už važiavimą be bilieto, skolos greitųjų kreditų bendrovėms.

Dažniausiai pasitaikanti bendra skolų suma yra nuo 1500 iki 3000 eurų. Daugeliui Lietuvos gyventojų tai tampa nuosprendžiu, kurio kaina – kritimas į socialinį užribį.

„Į skurdo spąstus žmonės patenka įvairiai: vieni praranda darbą, netenka pajamų ir jiems tenka skolintis, kiti suserga ir ieško išeities, treti neturi socialinių įgūdžių, ketvirti gauna baudų, kurių nepajėgia išmokėti. Istorijų, kaip žmonės prasiskolina, yra įvairiausių, tačiau valstybė turi užtikrinti aiškias taisykles, kurios ne skandintų žmogų, norintį išbristi iš skurdo ir skolų, bet realiai ištiestų pagalbos ranką. Labai gerai, kad imtąsi žingsnių ribojant greitųjų kreditų plitimą, tačiau to nepakanka. Negalima toliau ignoruoti fakto, kad skolos tampa nuosprendžiu, mirtinais skurdo spąstais dešimtims tūkstančių lietuvių – turime sutvarkyti šią skausmingą problemą iš esmės“, - teigia D. Šakalienė.

Lsdp.lt, 2017 11 06

 

Warning: Illegal string offset 'active' in /home/goloka/domains/lsdpvilniausrajonas.lt/public_html/templates/lsdp_temp/html/pagination.php on line 94

Warning: Illegal string offset 'active' in /home/goloka/domains/lsdpvilniausrajonas.lt/public_html/templates/lsdp_temp/html/pagination.php on line 100

Warning: Illegal string offset 'active' in /home/goloka/domains/lsdpvilniausrajonas.lt/public_html/templates/lsdp_temp/html/pagination.php on line 94

Warning: Illegal string offset 'active' in /home/goloka/domains/lsdpvilniausrajonas.lt/public_html/templates/lsdp_temp/html/pagination.php on line 100

Warning: Illegal string offset 'active' in /home/goloka/domains/lsdpvilniausrajonas.lt/public_html/templates/lsdp_temp/html/pagination.php on line 94

Warning: Illegal string offset 'active' in /home/goloka/domains/lsdpvilniausrajonas.lt/public_html/templates/lsdp_temp/html/pagination.php on line 100

Warning: Illegal string offset 'active' in /home/goloka/domains/lsdpvilniausrajonas.lt/public_html/templates/lsdp_temp/html/pagination.php on line 94

Warning: Illegal string offset 'active' in /home/goloka/domains/lsdpvilniausrajonas.lt/public_html/templates/lsdp_temp/html/pagination.php on line 100

Warning: Illegal string offset 'active' in /home/goloka/domains/lsdpvilniausrajonas.lt/public_html/templates/lsdp_temp/html/pagination.php on line 94

Warning: Illegal string offset 'active' in /home/goloka/domains/lsdpvilniausrajonas.lt/public_html/templates/lsdp_temp/html/pagination.php on line 100

Warning: Illegal string offset 'active' in /home/goloka/domains/lsdpvilniausrajonas.lt/public_html/templates/lsdp_temp/html/pagination.php on line 94

Warning: Illegal string offset 'active' in /home/goloka/domains/lsdpvilniausrajonas.lt/public_html/templates/lsdp_temp/html/pagination.php on line 100

Warning: Illegal string offset 'active' in /home/goloka/domains/lsdpvilniausrajonas.lt/public_html/templates/lsdp_temp/html/pagination.php on line 94

Warning: Illegal string offset 'active' in /home/goloka/domains/lsdpvilniausrajonas.lt/public_html/templates/lsdp_temp/html/pagination.php on line 100

Warning: Illegal string offset 'active' in /home/goloka/domains/lsdpvilniausrajonas.lt/public_html/templates/lsdp_temp/html/pagination.php on line 94

Warning: Illegal string offset 'active' in /home/goloka/domains/lsdpvilniausrajonas.lt/public_html/templates/lsdp_temp/html/pagination.php on line 100

Warning: Illegal string offset 'active' in /home/goloka/domains/lsdpvilniausrajonas.lt/public_html/templates/lsdp_temp/html/pagination.php on line 94

Warning: Illegal string offset 'active' in /home/goloka/domains/lsdpvilniausrajonas.lt/public_html/templates/lsdp_temp/html/pagination.php on line 100

Warning: Illegal string offset 'active' in /home/goloka/domains/lsdpvilniausrajonas.lt/public_html/templates/lsdp_temp/html/pagination.php on line 94

Warning: Illegal string offset 'active' in /home/goloka/domains/lsdpvilniausrajonas.lt/public_html/templates/lsdp_temp/html/pagination.php on line 100


Puslapis 1 iš 179

Aktualijos

Socialdemokratai: dėstytojai ir tyrėjai nusipelno adekvačių algų

Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) remia aukštųjų...

G. Paluckas. Darbuotojai, kuriems valstybė meluoja

Mūsų valstybė meluoja pati sau ir šimtams tūkstančių ...

LSDP Vilniaus r. skyriaus ataskaitinis susirinkimas

Lapkričio 9-os, ketvirtadienio,  darbus Vilniaus r. bičiu...

LSDP FRAKCIJOJE

  Mieli bičiuliai, šiuo metu Seime pradėtas svarstyti ...

Lietuvoje išbristi iš skurdo valstybė nepadeda: D. Šakalienė siūlo tai keisti

Lietuvoje praėjusiais metais apie 630 tūkst. gyventojų ...

SKYRIAUS NAUJIENOS TRUMPAI

  ATASKAITINIS SUSIRINKIMAS   2017 11 09 ...

Lapkritį gimusiems

  LSDP Vilniaus r. skyriaus bičiuliai...

VĖLINIŲ DIENĄ...

MIELI BIČIULIAI, VĖLINIŲ DIENĄ PASKUTINIŲJŲ RUDENS L...

LSDP pirmininko G. Palucko laiškas bičiuliams

Mieli bičiuliai, Esu tikras, jog daugelis esate susirūpin...

DĖL 2018 METŲ BIUDŽETO PROJEKTO

Mieli bičiuliai, prašome pateikti siūlymus dėl 2018 met...

Apklausa

Ar balsuotumėte už LSDP?



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Visos teisės saugomos © 2011 Vilniaus rajono socialdemokratai. Sukurta: