Naujienos

I.Šiaulienė klaipėdiečiams pristatė A.Eidintą: istoriką, rašytoją, diplomatą ir jo knygas

Antradienis, 28 Kovas 2017 09:35

Šviesti žmones – viena iš didžiųjų LR Seimo Socialdemokratų frakcijos seniūnės Irenos Šiaulienės gyvenimo misijų ir šią “pareigą” ji atlieka su džiaugsmu bei išradingumu. Jau daugelį metų Klaipėdoje ji rengia muzikos ir literatūros rytmečius. Šiemet jos svečiais tapo šių metų literatūrinės Ievos Simonaitytės premijos laureatas, profesorius Alfonsas Eidintas bei tarptautinių konkursų nugalėtoja, pianistė Gabija Maknavičiūtė.

Sausio 23 dieną Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės bibliotekoje Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) alumnas, istorikas, rašytojas, diplomatas prof. Alfonsas Eidintas apdovanotas garbinga literatūrine Ievos Simonaitytės premija už knygą „Pūga prie Mėmelio“. I.Simonaitytės literatūrinės premijos kasmet nusipelno autoriai, kurie savo kūryba garsina Klaipėdos kraštą.

Rytmetys prasidėjo nuo Gabijos Maknavičiūtės tėvelio trimitininko Aliaus Maknavičiaus atliekamų “Lietuviais esame mes gimę” garsų, sekė G.Maknavičiūtės atliekamas Federiko Šopeno revoliucinis etudas, kurio garsai priminė artėjančią audrą, nerimstančią jūrą… Kas taip artima istorijos vėtrų gludinamai Klaipėdai.

“Pūga prie memelio”

Istorinės karinės apybraižos „Pūga prie Mėmelio“ autorius A.Eidintas pasakojo, jog mintis aprašyti 1923 m. sausio 10-15 d. Klaipėdos krašto prijungimą prie Lietuvos, dar vadinamą sukilimu, kilo 1991 m. sudalyvavus konferencijoje kartu su vokiečių istorikais.

A.Eidintas ėmėsi šio istorinio fakto siekdamas paneigti sklandančias versijas, kad už Klaipėdą turime būti dėkingi Stalinui, kuris po karo jos neprijungė prie Kaliningrado srities, ir kitokius klaidinančius dalykus. Ėmėsi rašyti šią knygą ir dėl to, kad neklaidžiotume ir specialiai ano laiko politiniais tikslais tyčia sukurtų versijų miglose. “Sisteminau rastus istorinius dokumentus bei net tris kartus perrašinėjau knygą. Norėjau ją padaryti patrauklia skaitytojui, nenuobodžia… Ir net dabar jau turėdamas išleistą knygą, rasčiau ką pakeisti”,- juokavo A.Eidintas.

Klaipėdiečių sukilimo versija buvo sugalvota, nes anuo metu kitaip negalima buvo kalbėti – esą kraštas 1923 metais sukilo ir prisijungė savo noru prie Lietuvos. Taip tada rašyta ir kalbėta, nors istorikas Adolfas Šapoka dar 1932 metais savo redaguotoje „Lietuvos istorijoje“ gana atvirai išdėstė Klaipėdos prisijungimo istoriją. Tačiau sąvokos „sukilimas“ ir „sukilėliai“ taip įsitvirtino, kad jų nevengta kartoti nei tada, nei dabar, netgi ir užsienio autorių darbuose.

Metai bėga ir į visišką užmarštį traukiasi 1923-iųjų metų įvykių herojų vardai – retai minimas sukilėlių vadas Jonas Polovinskas-Budrys, grupės vadas Mykolas Kalmantavičius-Bajoras, kurio vyrai užėmė Klaipėdą, eina į užmarštį žuvusieji užimant Klaipėdą – leitenantas Viktoras Burokevičius, gimnazistas šaulys Algirdas Jasaitis ir kiti šimtai pasiaukojusių lietuvių karininkų, karių ir šaulių. Beje, Klaipėdos prijungimas prie Lietuvos vyko jaunimo, o vyresnio amžiaus žmonių iniciatyva.

Šią karinę, diplomatinę ir ekonominę operaciją rengė ministras pirmininkas Ernestas Galvanauskas, Lietuvos atstovas Klaipėdoje Jonas Žilius, Lietuvos šaulių sąjungos vadovas Vladas Pūtvinskis-Pūtvis, klaipėdiškiai lietuviai Martynas Jankus, Erdmonas Simonaitis, Vilius Šaulinskis, Jurgis Brūvelaitis ir daugelis kitų, kurie pasiaukojamai dirbo vienybės su Lietuva linkme.

Autorius susipažino su archyvuose ir Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje Klaipėdoje esančia medžiaga, perskaitė Jono Žiliaus, Mykolo Kalmantavičiaus-Bajoro, Jono Vanagaičio užrašus, Ernesto Galvanausko, Erdmono Simonaičio, Aleksandro Marcinkevičiaus-Mantauto atsiminimus, to meto Lietuvos spaudos straipsnius ir kai kuriuos to meto „Chicago Herald Tribune“ puslapius. Išryškėjo, kad labai sudėtinga buvo to meto padėtis, Lietuva dar nestipri, daugybė pavojų jos tykojo. O ir Klaipėdos prisijungimas – sudėtingas reikalas, į kurį tuo metu įsitraukė keli Lietuvos vyriausybės nariai, kariškiai, šauliai, kariai, gimnazistai, diplomatai, savanoriai.

Taigi rašydamas šią karinę istorinę apysaką autorius rėmėsi lietuvių ir užsienio šalių istorikų darbais, tikrais faktais (tikros ir meilės istorijos), dokumentais, atsiminimais, spauda. Kai kur pasitelkta vaizduotė, įžvalgos, ne tik plėtojant siužetą, bet ir nusakant herojų jausmus, jų pokalbius, ginčus, argumentus, požiūrius.

Ši knyga – beletrizuota istorija apie 1923-iųjų Klaipėdą ir Lietuvą, apie daugiabriaunę Lietuvos įvykdytą politinę ir diplomatinę bei karinę operaciją, beje, vienintelę tokią, ir labai sėkmingą. Papasakota savita visų tų įvykių versija, kuri susiklostė iš istorinės medžiagos ir kuri būtent tokia ir būtent taip autoriui susidėliojo.

Autorius sako, kad mažų paklydimų niekada nepavyks išvengti ir jis nesiginčija, tačiau jo versija “artima tiesai, nes tai atidi anų dienų įvykių rekonstrukcija. Ši istorinė karinė apybraiža skirta visiems, kam rūpi mūsų krašto praeitis ir garbinga jos istorija”.

“Trijose žvalgybose. Lietuvos kavalerijos kapitono istorija“

Po muzikinio G.Mankavičiūtės intarpo sekė profesoriaus A.Eidinto knygos “Trijose žvalgybose. Lietuvos kavalerijos kapitono istorija“, skirtos Lietuvos kariuomenės karininko, o po sovietų įvykdytos Lietuvos okupacijos – antisovietinio pogrindžio dalyvio, vėliau Vokietijos ir JAV žvalgybos agento gyvenimo ir veiklos istorijai. Tai neeilinio žvalgo biografija.

Istorikas A.Eidintas pasakojo, jog mintis parašyti knygą sulaukus herojaus dukros vizito bei viso lagamino laiškų, dienoraščių, dokumentų.

Lietuvoje prieš sovietų okupaciją ir karą A.Eidinto knygos herojus buvo žinomas kaip Lietuvos kavalerijos kapitonas Bronius Michelevičius (1910–1985). Po karo daugiau naudojo, ir ji tapo tikrąja, sutrumpintą pavardę – Michels. Knygoje pasakojant apie šį slaptųjų tarnybų karininką ir jo pasirinkimus sudėtingoje XX amžiaus vidurio istorijoje remiamasi daugiausia jo paties asmeninio archyvo dokumentais, taip pat dukters Astros Juliannos Michels prisiminimais. Išlikęs archyvas A.Eidintui pasirodė įdomus jau vien tuo, kad Broniaus Michelevičiaus biografija yra išskirtinė Lietuvos kariuomenės karininko istorija.

Lietuvą okupavus sovietams jis dirbo net dviejose užsienio šalių žvalgybose. Keli mėnesiai, praleisti sovietų okupacijoje, politiniai ir socialiniai komunistinio režimo pertvarkymai, Lietuvos nepriklausomybės sunaikinimas nulėmė jo apsisprendimą. “Tai buvo kova už idėją, o ne vardan pinigų ar valdžios”,- sakė autorius.

Bronius Michelevičius su bendraminčiais įsitraukė į organizaciją, kuri savo tikslu iškėlė kovą su komunizmu, SSRS, jos siekius dominuoti pasaulyje. Per jo biografiją turime galimybę susipažinti su Vokietijos ir Amerikos žvalgybų veikla „iš vidaus“. Šioje istorijoje svarbu ir lietuviškos gijos – Bronius Michelevičius įėjo į tuos kelis slaptųjų tarnybų pasaulius ne be kitų daugiau ar mažiau žinomų lietuvių pagalbos. Jis įsitraukė į Lietuvių aktyvistų fronto Berlyne veiklą, kai ėmė veikti ryšių su lietuvių pogrindžiu labui 1940–1941 metais Vokietijos žvalgyboje Abvere, o gyvendamas Vokietijoje ir JAV – padedant užsienio, ypač Amerikos lietuvių organizacijoms ir jų vadovams.

Iki šiol neturėjome tokio pobūdžio lietuvių liudijimų iš vermachto karininko ir karo belaisvio gyvenimo, buities ir dvasinės būklės atspindžių. Slaptųjų tarnybų veikla, kaip uždara sritis, visuomet kelia nepaprastą susidomėjimą. Tuo ji turėtų sudominti ne tik istorikus, politologus, bet ir kiekvieną istorijos mylėtoją, o ypač stipriosios lyties atstovus.

Knygoje istorija pasakojama nedramatizuojant, neglotninant aštresnių kampų – tik pagal turimą ano meto medžiagą bandant paaiškinti istorines aplinkybes. Žymus britų žurnalistas, nagrinėjantis buvusio sovietinio bloko šalis, Edwardas Lucasas taip įvertino šią istoriją: „Patrauklios įžvalgos į slaptuosius Rytų-Vakarų istorijos skyrius, sekant lietuvių žvalgybos meistro biografiją, kuris, vadovaujant vokiečiams ir amerikiečiams, kovojo prieš komunizmą.“

Literatūros ir muzikos rytmetį reziumavo diskusija bei smagus pasibuvimas prie kavos puodelio bei I.Šiaulienės iškeptų pyragų. Tiesiog ne tik penas dvasiai, bet ir kūnui, nes I.Šiaulienė garsėja kaip puiki kulinarė. O prekybai atvežtų A.Eidinto knygų net pritrūko, nes būta susidomėjusiųjų, kurie įsigijo 10 egzempliorių…

LSDP Klaipėdos m. skyriaus informacija

 

http://www.lsdpklaipeda.lt/l-petraitiene-pradejo-ketvirta-skyriaus-pirmininkes-kadencija/

Šeštadienis, 25 Kovas 2017 21:09

http://www.lsdpklaipeda.lt/l-petraitiene-pradejo-ketvirta-skyriaus-pirmininkes-kadencija/

 

MIELI BIČIULIAI, maloniai prašome paraginti savo artimuosius ir draugus skirti 1 % gyventojų pajamų mokesčio LSDP Vilniaus rajono skyriui

Penktadienis, 24 Kovas 2017 10:15

KAIP TAI DAROMA?

Reikia pateikti prašymo FR0512 formą Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI).
Tai galite padaryti iki gegužės 1 dienos:
1. El.būdu deklaruodami pajamas.
2. Įteikdami  tiesiogiai Valstybinei mokesčių inspekcijai (adresai Lietuvoje).
3. Nusiųsdami  Valstybinei mokesčių inspekcijai paštu (adresai Lietuvoje).

 

Jei FR0512 formą pildote raštu:
Forma turi būti pildoma juodu arba tamsiai mėlynu rašalu.
Rašyti didžiosiomis spausdintinėmis raidėmis.
Raidės ir skaičiai turi būti įrašyti tiksliai į jiems skirtas vietas.
Brūkšneliai tarp raidžių ar skaičių turi būti įrašyti atskiruose langeliuose
Nepildomuose laukeliuose nieko nerašykite.

Jeigu savo pajamas deklaruojate internetu:

 

FR0512 formos užpildymas yra itin paprastas – tereikia suvesti Lietuvos socialdemokratų partijos kodą (191362889) LSDP Vilniaus rajonas. Tai galite padaryti prisijungę prie elektroninio deklaravimo sistemos (EDS) per savo elektroninę bankininkystę.
Daugiau informacijos rasite VMI internetinėje svetainėje www.vmi.lt : „“Visos formos užpildymo ir pateikimo taisyklės (VMI - titulinis)“.

 

Bičiuliai, 2017 03 31

 

LSDJS konferencijoje išrinkta naujoji pirmininkė bei valdybos nariai

Antradienis, 21 Kovas 2017 22:26

Šeštadienį Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje rinkosi Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjungos nariai. Delegatai sostinėje rinko naująją organizacijos vadovybę. Konferencijoje dalyvavo daugiau nei 120 jaunųjų socialdemokratų.

Pristatė metines veiklas

LSDJS pirmininkas Ramūnas Burokas delegatams pristatė ataskaitą apie 2016-ųjų metų veiklas bei finansus. Ryškiausiais metiniais akcentais R.Burokas pažymėjo tolimesnę organizacijos struktūrinių tinklų plėtrą bei aktyvią jaunųjų socialdemokratų veiklos plėtrą regionuose.

„Pernai buvo labai svarbūs metai Lietuvai, ir ne tik dėl eilinių Seimo rinkimų rudenį. Tačiau pasirengimas jiems, rinkimų kampanija ir pačių rinkimų rezultatai tik dar kartą patvirtino, kaip Lietuvai reikia socialdemokratinės ideologijos ir kairiosios politikos, kurios pagrindiniai tikslai būtų socialinės lygybės ir solidarumo tarp žmonių užtikrinimas.

Kairiosios politikos būtinybė 2016 metais tapo ypač akivaizdi ir visoje Europos, ir JAV politikoje. Nors čia kairieji patyrė nemažai pralaimėjimų, tačiau būtent jie paskatino mus susitelkti ir ryžtingiau siekti socialdemokratinių principų įgyvendinimo.“, – teigė LSDJS pirmininkas R.Burokas.

Sąjungos kontrolės komisijai pristačius veiklos vertinimo ataskaitą, konferencijos delegatai LSDJS veiklos ir finansinę atskaitomybę patvirtino balsų dauguma.

Kandidatų kovoje – net 9 jaunimiečiai

Jau popiet prasidėjo kandidatų į Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjungos pirmininko, valdybos bei kontrolės komisijos narių pozicijas prisistatymai. Tapti LSDJS pirmininkus kandidatavo LSDJS Vilniaus miesto skyriaus narė Agnė Goldbergaitė, Šiaulių vicemeras Domas Griškevičius bei Panevėžio rajono tarybos narė Modesta Petrauskaitė.

Valdybos nariais tapti siekė net šeši kandidatai: panevėžietis Tomas Bilevičius, vilnietė Jovita Bislytė, šiaulietis Vaidas Rusys, vilnietė Liucija Mininaitė, alytiškis Darius Šalaševičius bei akmeniškis Tomas Martinaitis.

Delegatai ypatingai domėjosi kaip kandidatai suderins savo esamus darbus su vadovavimu sąjungai bei ar nebuvimas Lietuvos socialdemokratų partijos nariu neužkirs kelio bendradarbiauti su partija. Taip pat delegatus domino kaip keliamos problemos, galėjo būti sprendžiamos jau iki prasidedant rinkimų maratonui.

Kandidatuojantiesiems atsakius į visus kilusius klausimus ir išklausius delegatų pasisakymus vyko slaptas balsavimas. Balsavimų metu paaiškėjo, jog organizacijai toliau vadovaus daugiau nei pusę delegatų balsų surinkusi Agnė Goldbergaitė. LSDJS valdybos komandą delegatų sprendimu papildė Tomas Bilevičius, Tomas Martinaitis bei Liucija Mininaitė.

„Jaunieji socialdemokratai šiandien turi būti atviri ir dinamiški ir ne tik dalyvauti besikeičiančiuose visuomeniniuose procesuose, žengti koja kojon su permainomis, bet ir patiems būti pokyčių iniciatoriais. Šiandien pagrindinė jaunųjų socialdemokratų užduotis – principingai stovėti už mus vienijančias vertybes bei prisidėti prie šalies jaunimo gerovės kūrimo“, – už pasitikėjimą dėkojo A.Goldbergaitė.

Kontrolės komisijos rinkimuose – išsiskyrusios nuomonės

Tik prasidėjus kontrolės komisijos narių kandidatų kėlimui, susirinkę delegatai jų pasiūlė net 11. Įvykus pirmajam turui, daugiausiai delegatų palaikymo susilaukė du kandidatai – Inga Možeiko bei Malik Agamalijev. Šie du kandidatai iš pirmojo turo, surinkę daugiau nei pusę delegatų balsų, buvo išrinkti LSDJS kontrolės komisijos nariais.

Organizuojant tolimesnį balsavimo procesą, delegatų nuomonės, kas turėtų stebėti sąjungos veiklą bei procesus, išsiskyrė. Po daugiau nei valandą vykusių balsavimų į kontrolės komisiją taip pat išrinkti buvo Erlandas Andrejevas, Dovilė Burbaitė bei Mantas Karanauskas.

Pristatytos LSDJS įstatų pataisos

Prieš konferenciją į darbotvarkę buvo įtrauktos svarstyti ir valdybos narių pateiktos LSDJS įstatų pataisos. Naujoje įstatų redakcijoje buvo siūlomi narių delegavimo į konferencijas pakeitimai. Delegatams susipažinus su pakeitimais nutarta juos perduoti LSDJS valdybai. Jos nariai, artimiausioje konferencijoje, atsižvelgę į siūlomas pataisas turėtų pateikti galutinį LSDJS įstatų pataisų projektą.

Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjunga – nevyriausybinė jaunimo organizacija, kuri palaiko politines kairiąsias pažiūras ir savo veiklą pradėjo dar 1922 metais.

Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjunga skatina Lietuvos jaunus žmones veikti, prisideda prie įvairių veiklų, skleidžia kairiosios politinės krypties idėjas Lietuvos bei Europos lygmenimis, aktyviai veikia jaunimo politikos formavimo bei įgyvendinimo srityse visoje Lietuvoje, jos savivaldybėse.

Pagal www.lsdp.lt, 2017 03 21

 

Socialdemokratų svetainėje – kandidatų į LSDP pirmininkus pasisakymai dėl koalicijos partnerių

Pirmadienis, 20 Kovas 2017 21:24

Lietuvos socialdemokratų partijos puslapyje internete www.lsdp.lt startuoja virtualūs kandidatų į partijos pirmininkus debatai. Nuo šiol ir iki balandžio 5 d. visi penki pretendentai turės atsakyti į dienos klausimą.

Šie debatai startuoja šiandien ir pretendentų į LSDP pirmininkus pirmuoju klausimu apie partijas, kurios negali būti LSDP koalicijos partnerėmis. Sužinokite jų atsakymus čia.

Tiesioginis LSDP narių balsavimas partijos skyriuose vyks balandžio 6–8 dienomis, o rezultatai bus paskelbti balandžio 10 d.

Antrasis rinkimų turas numatytas balandžio 28–29 d. Rezultatai bus paskelbti gegužės 2 d., o per LSDP suvažiavimą gegužės 6 d. išrinktas partijos pirmininkas oficialiai pradės eiti šias pareigas.

LSDP pirmininku siekia tapti penki kandidatai: Andrius Palionis, Gintautas Paluckas, Mindaugas Sinkevičius, Artūras Skardžius bei Mantas Varaška.

 

Irmina Frolova-Milašienė

LSDP informacinis centras

el. paštas: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai

tel. 8 600 07099

 


Puslapis 1 iš 156

Aktualijos

http://www.lsdpklaipeda.lt/l-petraitiene-pradejo-ketvirta-skyriaus-pirmininkes-kadencija/

http://www.lsdpklaipeda.lt/l-petraitiene-pradejo-ketvirta-sk...

LSDJS konferencijoje išrinkta naujoji pirmininkė bei valdybos nariai

Šeštadienį Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje...

ŽINIOS IŠ ATASKAITINIO - RINKIMINIO SUSIRINKIMO

  Salė vos talpino į LSDP Vilniaus r. skyriaus ataskaiti...

Visus, visus, visus

    Kviečiame į skyriaus ataskaitinį - rinkiminį sus...

Vyriausybės priemonių planas: svarbiausi Ūkio ministerijos darbai

Šiandien pristatyti Vyriausybės prioritetiniai darbai, num...

Zigmantas Balčytis atsisako kandidatuoti į LSDP pirmininkus

Europarlamentaras Zigmantas Balčytis informavo partiečius,...

Apklausa

Ar balsuotumėte už LSDP?



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Visos teisės saugomos © 2011 Vilniaus rajono socialdemokratai. Sukurta: