Vyriausybės priemonių planas: svarbiausi Ūkio ministerijos darbai

Antradienis, 14 Kovas 2017 10:55

Šiandien pristatyti Vyriausybės prioritetiniai darbai, numatyti Vyriausybės programoje. Svarbiausi Ūkio ministerijos darbai susiję su šiais išsikeltais prioritetais: patrauklios investicinės aplinkos, verslui palankios aplinkos ir regionų pažangos, efektyvaus ir skaidraus turto valdymo, inovatyvios pramonės.

„Vyriausybės programoje numatyti darbai yra neatidėliotini, juos įgyvendinti svarbu, kad pajustume didesnį investuotojų susidomėjimą ir norą steigti šalyje įmones, kad verslas turėtų galimybę dirbti ir rasti kvalifikuotų darbuotojų, paprasčiau įdarbinti specialistus. Todėl turime dėti daug pastangų kurdami verslui aplinką palankią, mažindami biurokratiją, kurdami įvairius paskatos mechanizmus įmonių produktyvumui ir inovatyvumui didinti, kad šalis būtų patraukli steigti ir vystyti verslą bei išsiskirtų iš kitų šalių“, – sako ūkio ministras M. Sinkevičius, pristatydamas Ūkio ministerijos prioritetinius darbus.

Ūkio ministerija kurs patrauklią investicinę aplinką siekdama tapti investicijų lydere. To siekiant VšĮ „Investuok Lietuvoje“ bus suformuota speciali grupė, kurios svarbiausias tikslas – pritraukti stambių gamybinių projektų. Šiam tikslui pasiekti taip pat numatoma kurti specialias finansines ir mokestines paskatas. Planuojama taikyti didesnes pelno mokesčio lengvatas reinvesticijoms.

Ūkio ministerija vykdys aktyvią talentų pritraukimo į Lietuvą politiką – įkurs talentų pritraukimo agentūrą arba talentų pritraukimo padalinį Ūkio ministerijos pavaldžioje įstaigoje, sukurs specialią paskatų sistemą talentingiems asmenims į Lietuvą pritraukti.

Taip pat Ūkio ministerija lengvins sąlygas pritraukti trūkstamų aukštos kvalifikacijos specialistų iš trečiųjų šalių. Keičiami teisės aktai, siekiant sudaryti lengvesnes įsidarbinimo Lietuvoje sąlygas ir supaprastinti administracines procedūras.

Siekiant pritraukti tiesioginių užsienio investicijų, planuojama gerinti laisvųjų ekonominių zonų (LEZ) reguliavimą: tobulinti žemėtvarkos procedūras, sudaryti sąlygas LEZ operatoriams paprastai ir greitai į LEZ įtraukti naujas ir pašalinti nekonkurencingas teritorijas. Ūkio ministerija sukurs palankesnį įmonių veiklos LEZ teritorijose reglamentavimą ir pagreitins teritorijų planavimo procedūras LEZ teritorijose.

Siekiant pritraukti investicijų taip pat daug dėmesio bus skiriama administracinei naštai verslui mažinti ir nuolatinei administracinės naštos prevencijai vykdyti, akcinių bendrovių teisiniam reguliavimui tobulinti. Ūkio ministerija didins verslo priežiūros institucijų efektyvumą, kad verslo priežiūros funkcijos būtų atliekamos koordinuotai ir mažiausiomis sąnaudomis, kuo mažiau trikdant verslo subjektų veiklą ir kartu užtikrinant veiksmingą visuomenės interesų apsaugą.

Kurdama verslui palankią aplinką, Ūkio ministerija sieks, kad Lietuva taptų startuolių rojumi. Šiais metais Ūkio ministerija visiškai įgyvendins metų pradžioje pradėtą vadinamąjį „Startup Visa“ projektą. Nuo 2017 m., įsigaliojus Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisoms, startuolių vizas gali gauti užsieniečiai, ketinantys užsiimti naujų technologijų ar kitų Lietuvos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu.

Prie inovacijų kūrimo mūsų šalyje norintys prisidėti startuoliai savo veiklą galės pradėti kur kas lengviau: iki antrojo 2018 m. ketvirčio ketinama įsteigti rizikos kapitalo fondą, kuris investuos į naujų perspektyvių idėjų įgyvendinimą. Taip pat ketinama sukurti akceleravimo, mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo programas startuoliams.

Tikimasi, kad minėtos priemonės padės padidinti startuolių skaičių nuo 315 startuolių 2016 m. iki 720 startuolių 2020 m. ir pritrauks nuo 16 mln. eurų 2016 m. iki 26 mln. eurų 2020 m. investicijų.

Ūkio ministerija planuoja parengti Socialinio verslo įstatymą, kuris padės subalansuoti iškreiptą socialinių įmonių prilyginimo socialiniam verslui situaciją ir visapusiškai sureguliuoti socialinio verslo teisinę padėtį, nustatyti socialinio verslo skatinimo paramos formas. Tikimasi iki 2020 m. turėti Lietuvoje apie 150 socialinių verslų.

Tarp Ūkio ministerijos išsikeltų tikslų – augantis eksporto mastas, todėl bus atnaujinta Lietuvos eksporto gairių 2014–2020 m. strategija ir peržiūrėtos prioritetinės rinkos, eksporto skatinimo prioritetai.

Planuojama diegti vieno langelio elektroninę sistemą, kurioje bus sutelkta visa eksportuotojams aktuali informacija apie galimybes prioritetinėse rinkose. Informacija apims eksporto galimybių analitiką, verslo misijų ir tarptautinių parodų planus, naudingus kontaktus, kvietimus dalyvauti tarptautiniuose viešuosiuose pirkimuose.

Ūkio ministerija yra numačiusi optimizuoti ir centralizuoti išteklius, siekdama sukurti sistemą, kuri sujungtų bendram darbui ambasadas, profesionalų tinklus, pasaulio lietuvius, kad jie prisidėtų tiek renkant visą informaciją apie galimybes eksportuoti, tiek ir skleidžiant informaciją užsienio rinkoms apie Lietuvą.

Stiprinti verslo atstovų eksporto įgūdžius yra būtina, kad verslas būtų pasirengęs iššūkiams ir suprastų eksporto diversifikavimo svarbą. Todėl planuojama rengti naujas prekės ženklų ir eksporto kompetencijų vystymo mokymo programas, reikalingas eksporto srityje dirbantiems žmonėms ugdyti tiek regionuose, tiek didžiuosiuose miestuose.

Šiomis priemonėmis planuojama pasiekti, kad lietuviškos kilmės prekių (be energetikos produktų) eksportas į tikslines eksporto rinkas 2017–2020 m. kasmet didės po 4 proc., palyginti su ankstesniais metais, o lietuviškos kilmės paslaugų eksportas į tikslines eksporto rinkas – po 6 procentus.

Ūkio ministerija stiprins VšĮ „Investuok Lietuvoje“ ir „Versli Lietuva“: iškels joms didesnių tikslų, sieks didinti valstybės investicijų į šias institucijas grąžą. Taip pat bus aiškiai matuojama šių organizacijų pridėtinė vertė, kurią Lietuva gauna per pritrauktas investicijas, aukštesnės pridėtinės vertės eksporto masto didėjimą, startuolių ir verslumo rodiklių augimą.

Regionų plėtros priemones numatyta tiesiogiai susieti su regiono ekonomikos stiprinimu – tam bus visapusiškai skatinama investicijų integracija – kad socialinė infrastruktūra būtų stiprinama atsižvelgiant į investuotojų ir verslų poreikius. Verslumui regionuose didinti bus siūlomos finansinės paskatos.

Siekiant didesnės valstybės valdomų įmonių grąžos visuomenei ir Lietuvos narystės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO), vienas iš svarbiausių darbų – efektyvus ir skaidrus valstybės turto valdymas. Tai bus daroma centralizuojant valstybės valdomų įmonių valdymą, atskiriant politikos formavimą nuo valstybės įmonių valdymo – į įmonių kolegialius organus pritraukiant daugiau nepriklausomų narių, kurie būtų išrinkti laikantis skaidrių procedūrų, ir į šiuos kolegialius organus nerenkant politikų. Siekiant įmonių valdymo efektyvumo ir skaidrumo, bus diegiama gerosios įmonių valdysenos praktika.

Ūkio ministerija kartu su valstybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija į vieną įmonę konsoliduos tas pačias funkcijas atliekančias 42 miškų urėdijas. Reforma turėtų užtikrinti ilgalaikį šalies valstybinio miškų ūkio sektoriaus efektyvumą, didžiausią finansinę grąžą valstybei ir sumažins valdymo kaštus. Taip pat bus sujungiamos kelių priežiūrą vykdančios valstybės įmonės ir centralizuojamas jų valdymas.

Pastaruoju metu mažėjant įmonių produktyvumui, labai svarbu skatinti inovatyvios pramonės kūrimą, todėl Ūkio ministerija gerins mokslo ir verslo bendradarbiavimą, skatins verslo investicijos į mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (MTEP) ir inovatyvių produktų kūrimą.

Didinant našumą įmonėse, naujų technologijų diegimą ir naudojimą, bus įgyvendinamos Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų priemonės „DPT pramonei LT“, Ecoinovacijos LT“, kuriomis skatinama tradicinės pramonės transformacija diegiant inovatyvias technologijas.

Bus stiprinamas MTEPI politikos koordinavimas ir strateginis valdymas: atnaujinama MTEPI Strateginė taryba ir išplečiamos jos funkcijos. Panašias funkcijas atliekančios MTEPI srities institucijos bus konsoliduojamos. Inovacinių paslaugų verslui sutelkimas vienoje institucijoje užtikrins sistemos vientisumą, efektyvų mokslo ir verslo bendradarbiavimą, žinių ir technologijų perdavimą ir inovacijas. Tinkamai veikianti sistema sudarys sąlygas inovacijų plėtrai ir tradicinės pramonės transformacijai.

Siekiant efektyvinti mokslo ir technologijų parkų ir atviros prieigos centrų veiklą, jiems bus nustatyti veiklos rodikliai, sukurta ir įdiegta virtuali inovacijų informacinė platforma, kuri užtikrins visapusiškos informacijos apie inovacijas suinteresuotiems asmenims pateikimą.

Ūkio ministerija kurs motyvacinę sistemą, kuri skatins investuoti į MTEP – bus pradėtos teikti technologijų žvalgybos paslaugos, skatinančios verslą investuoti į naujų produktų kūrimą. Taip pat bus sukurtas finansavimo mechanizmas, užtikrinantis tarptautinėje programoje „Horizontas 2020“ labai gerai įvertintų, bet finansavimo negavusių projektų finansavimą nacionaliniu mastu.

Lietuvai, kaip valstybei, kurios pramonės sektorius sukuria daugiau nei penktadalį viso Lietuvos bendrojo vidaus produkto, svarbu neatsilikti ir imtis aktyvių veiksmų, siekiant pasinaudoti ketvirtosios pramonės revoliucijos suteikiamomis galimybėmis. Ūkio ministerija dalyvaus kuriant nacionalinę iniciatyvą „4-oji pramonės revoliucija“ ir prisidės prie bendrosios skaitmeninės rinkos kūrimo bei užtikrins Lietuvos dalyvavimą ketvirtojoje pramonės revoliucijoje. Taip tikimasi užmegzti pramonės, mokslo, švietimo, socialinės aplinkos ir valdžios atstovų dialogą, kad būtų surasti efektyviausi šalies bei pramonės konkurencingumo didinimo sprendimai.

Kvalifikuotos darbo jėgos paieška taps vienu didžiausių 2017 m. iššūkių, todėl, siekdama patenkinti pramonės poreikius, Ūkio ministerija parengs pramoninės doktorantūros skatinimo koncepciją – įmonei bus skiriamas 50 proc. finansavimas doktoranto studijų krepšeliui, siekiant didinti tyrėjų įdarbinimą verslo sektoriuje ir skatinti taikomuosius mokslinius tyrimus aktualiomis verslui temomis.

Mano vyriausybė, 2017 03 13

 

Zigmantas Balčytis atsisako kandidatuoti į LSDP pirmininkus

Pirmadienis, 13 Kovas 2017 13:14

Europarlamentaras Zigmantas Balčytis informavo partiečius, kad nekandidatuos į Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkus dėl tarptautinės karjeros pasiūlymų.

„Gyvenimas pateikė dar vieną netikėtą iššūkį: sulaukiau pasiūlymo dalyvauti tarptautinės organizacijos veikloje, dalį savo darbo laiko praleidžiant ir Europoje, ir JAV. Veiklos sritis – pasaulio valstybių ekonomika, finansai, prognozės ir modeliavimas,“ – teigia socialdemokratas Z. Balčytis.

Zigmantas Balčytis tvirtina, kad ir toliau dalyvaus LSDP gyvenime, siūlys savo sprendimus ir kovos už kairiosios politikos idėją.

„Priėmiau sprendimą trauktis iš partijos pirmininko rinkimų. Esu įsitikinęs, kad naujasis partijos pirmininkas sustiprins partiją, sutelks visus bendrai veiklai,“ – Z. Balčytis parašė savo  kreipimesi į partijos bičiulius.

 

Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai , 2017 03 13

 

Sveikinimas Kovo 11 proga

Penktadienis, 10 Kovas 2017 20:18

Mieli Vilniaus rajono bičiuliai,

Nuoširdžiai sveikinu Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga.

Linkiu

sėkmingų darbų,

prasmingų idėjų,

pilietiško aktyvumo,

santarvės ir ryžto

įveikti šiandienos ir rytdienos iššūkius.

Didžiuokimės savo Valstybe,

branginkime ją ir

būkime vieningi.

 

LSDP Vilniaus rajono skyriaus pirmininkė Janina Šokaitienė

 

Gintautas Paluckas. Vyriausybės darbo planas

Penktadienis, 10 Kovas 2017 10:33

 

Pirmiausia, nuo gerų dalykų. Plane bent iš dalies yra atsiliepiama į tris iš keturių šalies didžiųjų iššūkių – socialinę atskirtį, paplitusį skurdą, švietimo kokybę.

Nuoširdžiai džiaugiuosi, kad pagaliau valstybėje yra svarstoma reali skurdo ribos sąvoka. Tokios tiesiog nebuvo. Nors yra besipiktinančių, jog skaičiuojama riba (apie 240Eur) yra neadekvačiai maža, tačiau priminsiu, kad šiandien faktinė minimali pajamų riba, kurią garantuoja Vyriausybė svyruoja tarp 102 ir 120 eurų. Siūlymas įvairiomis socialinėmis išmokomis užtikrinti minimalias (virš skurdo ribos) pajamas žmogui yra labai teisingas žingsnis.

Neapmokestinamų pajamų didinimas, „vaiko“ pinigų grąžinimas, pensijų indeksavimas didelei daliai šalies gyventojų leis lengviau atsikvėpti.

Galiu pagirti ir priemones nukreiptas į vaiko teisių apsaugos stiprinimą, smurto artimoje aplinkoje mažinimą, paslaugų šeimoms centrų plėtrą, neįgaliųjų integracijos į darbo rinką reformą. Žinoma, jas dar reikės teisingai įgyvendinti, tačiau išdėstytų priemonių apimtis ir išsamumas leidžia tikėtis rimtesnių pokyčių šiose srityse.

Švietimo srities priemonės turbūt labiausiai kvepia „de žavu“, nes daugelis jų jau mirgėjo baigusios kadenciją Vyriausybės darbų planuose. Tačiau ir čia esu linkęs įžvelgti teisingus ketinimus. Planuojama skatinti kūrybingumą mokyklose, nesitraukiama nuo rinkimų pažadų įvesti etatinį darbo užmokesčio principą mokytojams, aukštųjų mokyklų tinklas taip pat bus pertvarkomas. Tačiau…

Trys sritys – regionų politika, mokesčių naštos teisingas paskirstymas ir emigracija. Visos trys yra stipriai tarpusavyje susijusios. Ir visos trys kol kas nepakankamai atspindėtos priemonių plane.

Emigracija priemonių plane nėra minima nei kaip tikslas, nei kaip priemonė. Tikrai nesiplėsiu aiškindamas apie emigracijos poveikį šaliai, tačiau esu įsitikinęs, kad emigracijos stabdymas yra (turi būti) valstybės strateginis tikslas. Tačiau tokio tikslo nėra, todėl ir aiškių priemonių sąrašo (ar atsakingų institucijų) nėra. Aiškinimai, jog kova su emigracija yra pasklidusi „horizontaliai“ tarp visų kitų tikslų yra ganėtinai naivūs, nes būtent tokios „kovos“ su emigracija strategijos laikėsi ir visos buvusios Vyriausybės. Deja, be žymesnių pasiekimų.

Regionų politika priemonių plane minima keletą kartų. Sveikatos srityje kalbama apie gydytojų „nukreipimą“ į rajonus. Kultūros srityje – apie profesionalių meno atlikėjų (kolektyvų) vizitus į periferiją ir panašiai. Ūkio dalyje regionų politikos priemonės nepakitusios lyginant su jau kadenciją baigusios Vyriausybės priemonių planais. Kiek pamenu, tiek politiniai oponentai, tiek dabartiniai koalicijos partneriai kritikavo socialdemokratų Vyriausybės darbo planus, bet kol kas jie nepakeisti ir bus įgyvendinami toliau.

Kita vertus, čia reikia pažymėti ir tam tikrą nuostatų nenuoseklumą. Prieš keletą savaičių buvo sustabdyti Lietuvos pašto inicijuota „Ateities paštininko“ programa, kurios šalutinė pasekmė ta, kad būtų uždaryta nemažai pašto skyrių periferijoje. Ir tai tikrai neprisidėtų prie regionų išlikimo. Paprastai tariant, finansinis efektyvumas aukojamas vardan darbo vietų regionuose. Tuo tarpu darbo vietų naikinimas reorganizuojant urėdijas, jau pristatomas kaip gėris savaime vertinant tik galimai sutaupytą darbo užmokestį atleistųjų rajonuose sąskaita.

Tačiau labiausiai glumina mokesčių sistemos pertvarkos priemonių stoka. Labai jau abstrakti progresinių mokesčių vizija (tiesa, pavadinta solidarumo mokesčiu) nėra pakankama, ypač turint galvoje papildomas sąlygas – „ištyrus tikslingumą“ ir t.t.

Šiandien Lietuvoje vieni moka 4 procentus nuo pajamų, kiti – 15, treti – net 55. Ar tai yra sąžininga? Ne, ne prieš valstybę ar politikus. Vieniems prieš kitus. Ar galima kalbėti apie didesnius mokesčius (progresinius tarifus) nuo darbo pajamų, kai žiojėja spragos mokesčių sistemoje. Kai verslo savininkai „vartoja“ televizorius, atostogas, automobilius per savo įmones ir už tokiu būdu paslėptas pajamas apskritai nemoka jokių mokesčių. Kai pajamos iš nekilnojamo turto nuomos (ypač būsto) dažnai yra lengvai slepiamos ir neapskaitomos. Kai milijonines pajamas gaunantis stambus žemvaldys vidutiniškai sumoka vos apie 4 procentus mokesčių.

Tai nėra retoriniai klausimai. Ši Vyriausybė, gavusi didžiulį pasitikėjimą, o kartu ir lūkesčių naštą, privalo atsakyti į šiuos klausimus.

Mes, socialdemokratai, padėsim.

Lsdpvilnius, 2017 03 01

 


Puslapis 2 iš 86

Aktualijos

http://www.lsdpklaipeda.lt/l-petraitiene-pradejo-ketvirta-skyriaus-pirmininkes-kadencija/

http://www.lsdpklaipeda.lt/l-petraitiene-pradejo-ketvirta-sk...

LSDJS konferencijoje išrinkta naujoji pirmininkė bei valdybos nariai

Šeštadienį Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje...

ŽINIOS IŠ ATASKAITINIO - RINKIMINIO SUSIRINKIMO

  Salė vos talpino į LSDP Vilniaus r. skyriaus ataskaiti...

Visus, visus, visus

    Kviečiame į skyriaus ataskaitinį - rinkiminį sus...

Vyriausybės priemonių planas: svarbiausi Ūkio ministerijos darbai

Šiandien pristatyti Vyriausybės prioritetiniai darbai, num...

Zigmantas Balčytis atsisako kandidatuoti į LSDP pirmininkus

Europarlamentaras Zigmantas Balčytis informavo partiečius,...

Apklausa

Ar balsuotumėte už LSDP?



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Visos teisės saugomos © 2011 Vilniaus rajono socialdemokratai. Sukurta: