Lietuvos socialdemokratų partijos NAUJIENLAIŠKIS

Pirmadienis, 25 Rugsėjis 2017 11:29

Valdybos ir Seimo frakcijos pasitarimas

Sekmadienį, rugsėjo 24 dieną, dalis LSDP valdybos ir Seimo frakcijos narių rinkosi į pasitarimą, kurio tikslas - kaip konkrečiai įgyvendinti LSDP tarybos priimtą sprendimą trauktis iš valdančiosios daugumos.

Seimo nariai informavo, kad dalis frakcijos yra pasirašę dokumentą, kuriuo toliau deklaruojama parama LVŽS vyriausybei. Seimo narys Juozas Bernatonis teigė, kad po dokumentu yra 11 parlamentarų parašai, tačiau dokumentas su parašais pasitarime pristatytas nebuvo.

LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas pažymėjo, kad tai iš esmės reikštų dalies socialdemokratų atskilimą nuo partijos ir siūlė vieningai įgyvendinti tarybos sprendimą. Seimo narys Antanas Vinkus teigė nesitrauksiantis į opoziciją, nepaisant tarybos sprendimo. Jis apie tai atvirai kalbėjo ir tarybos posėdyje. Kiti pasitarime dalyvavę parlamentarai panašios pozicijos neišsakė.

Pirmininko pavaduotojas Gediminas Kirkilas, nors ir nepritarė partijos pasitraukimui iš koalicijos, suformulavo pasiūlymą vieningai pasiskelbti (konstruktyvia) opozicija bei pasitraukti iš pozicijų ministrų kabinete, ministerijose ir Seime.

Bendras sprendimas sekmadienį priimtas nebuvo, pirmadienį LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas ir Seimo frakcijos nariai posėdžiaus Seime, po to tikimasi paskelbti bendrą pareiškimą.

Iš viso pasitarime dalyvavo pirmininkas Gintautas Paluckas, atsakingasis sekretorius Linas Jonauskas, Seimo frakcijos seniūnas Andrius Palionis, Seimo nariai Juozas Bernatonis, Rasa Budbergytė, Rimantė Šalaševičiūtė, Irena Šiaulienė, Artūras Skardžius, Algirdas Sysas, Julius Sabatauskas, Gediminas Kirkilas, Juozas Olekas, Antanas Vinkus, Rimantas Sinkevičius, valdybos nariai Algirdas Raslanas, Saulius Urbonas, Česlovas Juršėnas, Vilija Blinkevičiūtė, Justas Pankauskas.

 

 

 

 

 

Taryba, 2017 m. rugsėjo 23 d.

 

Dalykinę tarybos posėdžio dalį šeštadienį pradėjo LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas, užsimindamas apie ne itin geras tendencijas Lietuvos politinėje sistemoje. Pirmiausia tai įtarimų pareiškimas Liberalų sąjūdžiui ir Darbo partijai. Pasak G. Palucko, įvertinus šio smūgio įtaką partijų populiarumui apskritai, įtarimai kitoms partijoms turės neigiamos įtakos gyventojų susidomėjimui politika apskritai. Be to, tai dar labiau atveria kelią populizmui.

G. Paluckas teigia, kad Lietuvoje stebimas ir įsigalintis vienos nuomonės totalitarizmas. Paskutinis lašas buvo Algirdo Mykolo Brazausko gimimo metinių minėjimo renginiai, kurių vertinimas viešajame diskurse buvo neadekvatus bei menkinantis. Tačiau LSDP pirmininkas pabrėžė, kad dėl šio proceso kalti ne dešinieji, o mes, kurie ne visada laiku duoda drąsų atkirtį.

Toliau tęsėsi diskusijos dėl koalicijos sutarties su valstiečiais žaliaisiais nutraukimo arba tolesnio jos įgyvendinimo.

Pirmasis kalbėjo Seimo narys Juozas Bernatonis, kuri sakė besijaučiantis keistai, nes dar išvakarėse buvo minimos žmogaus, suvienijusio kairiąsias politines jėgas gimimo metinės, o jau kitą dieną renkamasi griauti kairiųjų koalicijos. Politikas užsiminė, kad jeigu bus siūloma trauktis iš koalicijos, jis siūlytų padirbėti ties rezoliucijos projektu, mat iki tol dokumentas esą buvo labiau panašus į konservatorių propagandą. Pasak parlamentaro, dokumente visiškai nevertinama frakcijos veikla. J. Bernatonis taip pat sakė gerbiantis skyrių nuomonę, bet esą Vilniaus skyriuje jo nuomonės niekas neklausė, mat buvo apsispręsta skyriaus taryboje, o ne visuotinai.

Politikas taip pat kalbėjo, kad jam keistas frakcijos ir partijos supriešinimas. Jo manymu, prieštaravimas yra ne tarp frakcijos ir partijos, o egzistuoja tiesiog dvi skirtingos nuomonės. J. Bernatonis sakė, kad dauguma frakcijos narių tiki, jog su valstiečiais žaliaisiais galima dirbti sėkmingai, tik reikia patiems apsispręsti, ko norime. Parlamentaras išreiškė ir nuostabą, kad toks svarbus klausimas buvo atiduotas svarstyti partijai, nes iki Seimo rinkimų liko treji metai. Jo nuomone, partija turėjo susikoncentruoti artimesniems tikslams. Politikas taip pat sakė, kad Seimo nariams teks apsispręsti, ar vykdyti partijos nurodymą, ar konstitucinę priesaiką. Parlamentaras balsavimą taryboje dėl koalicijos sutarties pavadino bolševikiniu metodu, bet, deja, jo nuomone, tai nieko gero neduos partijai. Jis kalbėjo, kad kolega Gediminas Kirkilas buvo pasiūlęs puikią išeitį - memorandumą - jame esą buvo surašytas visų socialinių problemų sprendimas. Pasak J. Bernatonio, išeiti būtų galima tik tuomet, jei memorandume surašyti reikalavimai nebūtų įgyvendinti, nes dabar palikti koaliciją trūksta argumentų. Tiesa, prezidiume Seimo nariai norėjo svarstyti ne memorandumą, o Socialdemokratų frakcijos narių susitarimą koalicijoje su Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija.

LSDP garbės pirmininkas Aloyzas Sakalas teigė, kad Seimo nariai puikiai išmano įstatymų leidybos subtilybes, tačiau partijos skyriai geriau nei Seimo nariai žino gyventojų nuotaikas. Todėl galvoti, kad skyriai sprendimus priima remdamiesi emocijomis, klaidinga. Jis pažymėjo, kad daugiau kaip 2/3 skyrių pritarė išėjimui iš koalicijos. Pasak A. Sakalo, yra du keliai. Pirmas sprendimas, pritarti skyrių nuomonei, kas sustiprintų partijos pozicijas. Jis kėlė klausimą, kokia prasmė būti koalicijoje, kuri nesiima ryžtingų veiksmų mažinant socialinę atskirtį, nė nemano ryžtingiau keisti mokesčių politikos. Antrasis galimas sprendimas - likti koalicijoje, tačiau, pasak A. Sakalo, taip būtų tarsi pasakoma, kad skyrių nuomonė niekam neįdomi, kad socialdemokratams svarbiausia būti valdžioje. Anot politiko, šis balsavimas parodys, ar LSDP nori atsinaujinti, ar nenori.

Toliau kalbėjęs Emilis Misiulis sakė, kad taryba susirinko diskutuoti tai, kas buvo akivaizdu seniau. Pasak jo, kai socialdemokratai rimtai turėjo galimybę daryti įtaką politinei darbotvarkei, partija buvo palikta nuošaly ir todėl po rinkimų liko „ant ledo". Jis kritikavo skubotą koalicinės sutarties pasirašymą ir ragino imti pavyzdį iš Vytauto manevro Žalgirio mūšyje: tai yra gebėti atsitraukti ir smogti nauja jėga.

Seimo narys Juozas Olekas pripažino, kad partija yra sudėtingoje situacijoje nuo pat rinkimų, kuriuos pralaimėjo, tačiau, jo nuomone, turėjo galimybę prisidėti prie savo idėjų įgyvendinimo. Pasak parlamentaro, pavyzdžiui, krašto apsaugos srityje Vyriausybės programa iš esmės atitinka socialdemokratų programą. Skiriasi tik vienas klausimas - J. Olekas nepritaria visuotiniam kariniam jaunuolių šaukimui, o Sauliaus Skvernelio Vyriausybė kaip tik to planuoja ir imtis. Parlamentaras sako, kad valstiečiai žalieji bėgant laikui irgi keičiasi: koalicijos sudarymo pradžioje socialdemokratai buvo niekas, smulki dalelė, tačiau šiandien galima labai rimtai tartis su koalicijos partneriais. J. Olekas priminė, kad dėl prioritetų reiktų tartis tarpusavyje ir tuomet juos įgyvendinti, tačiau, pavyzdžiui, LSDP programoje neįrašyta siekti progresinių mokesčių. Pasak parlamentaro, tai reiškia, kad socialdemokratai yra nusivažiavę. J. Oleko manymu, skyriuose turėjo būti diskutuojama ne išeiti ar pasilikti koalicijoje, bet kaip mes įgyvendiname savo programą. Jis siūlė pasitikrinti savo tikslus ir leisti juos įgyvendinti.

Angelė Malinauskienė iš Varėnos skyriaus uždavė klausimą Seimo nariams - kas jie tokie? Pasak partijos narės, Seimo nariai buvo išrinkti, nes už juos agitavo LSDP skyriai ir jų žmonės. Ji nusistebėjo, kad kai reikia eiti į rinkimus, skyriai būna reikalingi, tačiau kai deleguojama skyriams priimti sprendimą, tuomet esą jų iš tiesų nereikia. Jos teiginius salė palydėjo plojimais. A. Malinauskienė užsiminė, kad kituose Seimo rinkimuose tie patys skyriai gali padaryti Mauro darbą - pasiekti, kad visuomenė nebalsuotų už dabartinius Seimo narius. Partijos narė stebėjosi parlamentarų pasakojimu, kad jie nori dirbti Lietuvos labui, ir priminė, jog mūsų šalyje pilna vaikų, kurie žiemą per šalčius eina į mokyklą, kad gautų valgyti. Ji klausė, ar tai ta Lietuva, už kurią kovoja politikai. A. Malinauskienė taip pat teigė, kad paprastai kaimo bobai aišku, jog socialdemokratams reikia išeiti iš koalicijos. Jos manymu, socialdemokratai yra spardomi koalicijos partnerių viešoje erdvėje ir jau buvo beprarandą kairiąsias idėjas.

Seimo narys Antanas Vinkus ragino diskutuoti korektiškai. Politikas taip pat sakė skaitęs knygą „Kalbos, pakeitusios pasaulį" ir jam užkliuvo JAV prezidento Thomas Jefferson inauguracinė kalba, kurioje jis kreipėsi į tautą bei ragino vienytis. Politikas taip pat priminė Seimo kandidatų rinkimų sąraše buvęs įrašytas 106-uoju numeriu ir esą aukščiau pakilti pavyko Algirdo Butkevičiaus dėka. Seimo narys priminė laimėjęs vienmandatėje apygardoje, todėl jei būtų buvęs įrašytas aukščiau, būtų atnešęs dar vieną vietą Seime. Politikas prisiminė sunkų darbą rinkimų metu, kurio metu jam esą socialdemokratai beveik nepadėjo, išskyrus Kretingą ir Palangą. A. Vinkus ragino nesitraukti iš koalicijos, nes tai būtų tarsi bėgimas nuo politinės atsakomybės. Seimo narys sakė neplanuojantis išeiti ir neišeisiantis, mat tiesiog nėra laiko sėdėti užribyje. Politikas prašė, kad jeigu bus priimtas sprendimas jį šalinti iš partijos dėl nepasitraukimo iš koalicijos, vis tiek laidoti jį kaip socialdemokratą.

Buvusi Seimo narė Birutė Vėsaitė ragino pripažinti, kad partija yra blogos fizinės ir psichologinės būklės. Ji teigė, kad balsavimas galbūt bus pabaiga trileriui, kuris vadinasi socialdemokratų skilimas. Politikė sakė mananti, kad rimtų argumentų, kodėl reiktų trauktis iš koalicijos, nėra. Jos teigimu, Sauliaus Skvernelio Vyriausybė yra labiau socialiai orientuota nei Algirdo Butkevičiaus. Ji pritarė, kad valstiečių bendravimo būdas su mažesniaisiais koalicijos partneriais yra nepatenkinamas, bet sakė, kad frakcija yra teisingame kelyje. B. Vėsaitė taip pat pažymėjo, kad visuotinė nuomonė dėl elektros energijos nepirkimo iš Astravo AE yra juokinga, nes bendroje sistemoje neįmanoma atskirti, kuri elektra bus iš Astravo AE.

Buvęs premjeras Algirdas Butkevičius sakė, jog būnant valdžioje daugelis dalykų atrodo kitaip: nuo ryto iki vakaro sprendžiamos problemos, kurios iškyla netikėtai ar nenumatytai. Jam keista, kai sakoma, kad buvusi Vyriausybė buvo socialiai neorientuota. Jis klausė B. Vėsaitės, kiek kartų jai būnant ministre buvo didinama minimali alga, ir pats atsakė - 5 kartus. Politikas priminė pensijų kompensavimą, neapmokestinamojo dydžio didinimą. Seimo narys sako, kad socialinė atskirtis yra reiškinys, radęsis po 2008 m. krizės. Jis citavo tarptautinį žurnalą, kuriame teigiama, kad per 2016 m. labiausiai atskirties mažinime pasistūmėjo Airija ir Lietuva.

Arvydas Matulionis kalbėjo, kad vienaip ar kitaip negalima neišgirsti daugybės partijos narių, kurie pasisakė už išėjimą iš koalicijos. Jo nuomone, skyriai nesupras, jei taryba nutars kitaip. Tačiau bičiulis pasiūlė į nutarimą įrašyti, kada partija su frakcija turi pasitraukti iš koalicijos po šios Seimo sesijos, o iki tol kovotų su netinkamai valstiečių sprendimais. Pasak šnekėjusiojo, rinkimai akivaizdžiai parodė, kad visuomenei tokios partijos nereikia, reikia tos, kuri šnekėtų apie žmonių problemas.

Dainora Mineikienė iš Rokiškio pradėjo kalbą nuo to, kad šalia mato labai daug žmonių, kurie dirba visuomeniniais pagrindais negaudami darbo užmokesčio. Ji sakė klausiusis diskusijos ir laukusi, kada valdžioje esantys žmonės prabils apie realias visuomenės narių problemas. Pasak D. Mineikienės, jos pačios du vaikai per šiuos metus emigravo, nes negali išgyventi Lietuvoje. Todėl ji pasiūlė atsisėsti ant atsarginių suolelio ir strateguoti ateičiai.

Rimantas Vaitkus teigė, kad, jo nuomone, trauktis iš koalicijos neverta, bet valstiečiams reiktų iškelti sąlygas. Jis klausė, kokius sprendimus pasiūlė socialdemokratai, kurių valstiečiai nepriėmė, išskyrus urėdijas. Pasak R. Vaitkaus, tai socialdemokratai patys nepateikė iniciatyvų ir neparengė projektų, kurie galėtų parodyti, kodėl trenkiama durimis. Jis siūlė keisti rezoliuciją ir kritikuoti profesinių mokyklų pertvarką, kad naikinami regioniniai mokslų centrai, bet reziumavo, jog geriau bloga pozicija nei gera opozicija. R. Vaitkus sakė balsuosiantis prieš išėjimą, bet už sąlygų kėlimą valstiečiams.

Vitalijus Mitrofanovas sakė pirmą kartą važiavęs į tarybą su keistu jausmu: esą atrodo, kad partija susirinko į steigiamąjį susirinkimą ir galvoja, kuria kryptimi eis. Pasak politiko, jam atrodo, kad savo problemas mes iškėlėme į viešą lygmenį ir suformulavome klausimą: būti ar nebūti koalicijoje. Jo manymu, problemos yra gilesnės ir prasidėjusios anksčiau. V. MItrofanovas sako, kad po įtarimų pateikimo Liberalų sąjūdžiui ir Darbo partijai, viskas keičiasi. Jis siūlė būti valdžioje toliau ir daryti įtaką politinei darbotvarkei. Bičiulis teigė, kad galėtų balsuoti už išėjimą, jei iki rinkimų būtų likę metai. V. Mitrofanovas iškėlė ir Vilniaus miesto klausimą, kur vadovauja įtarimų sulaukusio Liberalų sąjūdžio meras Remigijus Šimašius. Jis sakė besitikintis, kad pirmadienį Vilnius svarstys situaciją.

Aurimas Martinka iš Kupiškio teigia, kad jam labai užkliuvo anksčiau kalbėjusiųjų kalbose prasiveržę socialdemokratų lyginimai su Tvarka ir teisingumu, Darbo partija ar Naująja sąjunga. Jo teigimu, tai visai kita politinė istorija, kuri netinka LSDP: pasitraukus iš koalicijos socialdemokratų neištiks prastas likimas. Be to, politikas sako, kad skyrius žeidė kai kurių frakcijos narių teiginiai, esą pasitraukimas iš koalicijos yra pirmininko asmeninių problemų sprendimas. Anot A. Martinkos, valstiečių sprendimai priveda prie chaoso visur: urėdijose, aukštajame moksle, sveikatos apsaugoje, profesiniame mokyme.

Vaclovas Dačkauskas sako, kad esama situacija liudija vidines partijos problemas, o jos ryškiausiai išryškėjo priimant Darbo kodeksą. Tuo pasinaudojo oponentai ir tai lėmė pralaimėjimą Seimo rinkimuose. Jis kritikavo viešą santykių aiškinimąsi. Politikas kvietė pamiršti visas nuoskaudas ir mąstyti apie valstybės interesus pirmiausia bei nekelti sumaišties.

Seimo narys Artūras Skardžius, kuris yra sustabdęs narystę partijoje, stebėjosi, kad dalis partijos kolegų siūlo pradėti rūpintis žmogumi nuo 2020 metų, tai yra po Seimo rinkimų. Jo teigimu, socialdemokratai ėjo į rinkimus tam, kad patektų į valdžią ir turėtų realius instrumentus. Pasak A. Skardžiaus, socialdemokratai ėmėsi atsakomybės, nors koalicijos derybos nelabai pavyko. Parlamentaras sako, kad socialdemokratai dabar gali persiderėti net ir dėl kitų metų biudžeto. A. Skardžius sako, kad po G. Palucko išrinkimo pusę metų nebuvo dirbama, o tik eskaluojama situacija tam, kad LSDP pirmininkas būtų matomas. Jis sakė jau anksčiau siūlęs spjauti į liberalus ir klausė, ar tai bus padaryta dabar, kai Liberalų sąjūdžiui pateikti įtarimai.

Giedrė Purvaneckienė sako susidariusi nuomonę, kad žmonės, prijaučiantys socialdemokratams, dažnai mano, jog iš koalicijos išeiti reikėtų. Kad ir kaip nuspręstume, pabrėžė politikė, socialdemokratai vis tiek bus plakami už blogą pasirinkimą. Pati asmeniškai G. Purvaneckienė sako mačiusi, jog su socialdemokratais valstiečiai visiškai nesiskaitė arba spardė gulintį. Ji sakė, kad sprendimas yra labai sunkus, bet galvoti esą reikia apie valstybę ir žmogų. Politikė juokėsi iš manančių, kad valstiečiai yra kairieji, bei siūlė pripažinti, kad patys socialdemokratai praėjusioje kadencijoje smarkiai pasistūmėjo į liberalumą. Jos manymu, grįžti į centro kairės pozicijas socialdemokratams yra egzistencinis klausimas. Politikė sako, kad net socialdemokratų programą rašė ne kairieji, todėl dabar socialdemokratai neturi, ko pareikalauti iš valstiečių. Ji siūlė nutraukti koalicijos sutartį ir pagaliau parašyti tikrą socialdemokratų programą.

 

Elena Čekienė iš Visagino sako susižavėjusi iniciatyva aptarti koaliciją skyriuose, tačiau vėliau nustebo, kad didžiuma informacijos apie skyrių balsavimą, frakcijos narių balsavimas atsidurdavo žiniasklaidoje. Politikė sako nusistebėjusi ir viešais laiškais, kurie atsidūrė žiniasklaidoje. Ji sakė, kad nutarimo projektas būtų buvęs informatyvesnis, jei ten būtų siūloma arba nutraukti koaliciją, arba nenutraukti. Pasak E. Čekienės, skyrius taip pat pirštu bedė į frakciją ir pasakė, kad frakcija nedirba. Po kritikos, pasak politikės, frakcija Seime tarsi atsirado. Ji taip pat siūlė išeiti iš koalicijos tik tada, jei valstiečiai nepritars socialdemokratų siūlymams biudžeto projektui.

Ligita Liutikienė kalbėjo, kad remiantis elementaria kultūra, kai užduodi kam nors klausimą, lauki atsakymo. Tai reiškia, kad jeigu buvo kreiptasi nuomonės į partijos skyrius, tai tą nuomonę reikia ir išgirsti.

Kaip žinoma, 44 skyriai pasisakė už išėjimą iš koalicijos, 8 skyriai siūlė persiderėti, 7 norėjo toliau dirbti koalicijoje. Vienas skyrius sprendimo nepriėmė.

Seimo narė Raminta Popovienė pabrėžė, kad Lietuva šiuo metu susiduria su dideliais iššūkiais: emigracija, mažais atlyginimais, pajamų nelygybe. Ji teigia, kad Estija jau aplenkė Lietuvą spręsdama savo problemas, nes perima Švedijos ir Suomijos patirtį. Šiose šalyse socialdemokratinės idėjos yra įsitvirtinusios labai stipriai. Parlamentarė siūlė savęs paklausti, ar tikrai socialdemokratai viską padarė, kad visuomenė gyventų geriau: ji minėjo, kad socialdemokratų parengtas vaikų nemokamo maitinimo projektas nebuvo patvirtintas praėjusioje kadencijoje, bet šiuo metu mes tarsi siekiame to paties. Seimo narė siūlė parengti socialinės politikos viziją, veiksmų planą, pristatyti žmonėms ir pasistengti, kad jis būtų įgyvendintas. R. Popovienė sako, kad reikia ne norėti būti matomiems, bet dirbti taip, kad mūsų nepamatyti būtų neįmanoma. Ji svarstė, kad prasmės būti koalicijoje nėra.

..........................................................

Seimo narė Rasa Budbergytė sutiko su V. Mitrofanovu, kad socialdemokratų problemos yra įsisenėjusios. Parlamentarė siūlė kalbėti net ne apie koalicijos, o apie partijos ateitį. Pasak Seimo narės, socialdemokratai, kaip solidi partija, yra kryžkelėje. Ji mano, kad po pralaimėtų Seimo rinkimų buvo padaryta klaida iškart neišsirinkus naujo pirmininko. R. Budbergytė sako, kad LSDP dabartinį rezultatą pasiekė pasukusi neoliberalizmo link, panašiai nutiko ir su olandų socialdemokratais. Ji teigė tikinti, kad socialdemokratai ateitį turi, bet tam reikia dirbti. Parlamentarė taip pat stebėjosi, kad valstiečiai menkai įgyvendina regioninę politiką.

Seimo narys Julius Sabatauskas kalbėjo, kad kam nepatinka perskyra tarp mes ir jie, frakcijos ar partijos. Parlamentaras pabrėžė, kad Seimo nariai buvo išrinkti tautos ir kad, būdamas partijos nariu, jis pats dirba Lietuvos žmonėms. J. Sabatauskas pabrėžė, kad tradicinės partijos patyrė daug sukrėtimų: prezidentės atakas, teisėsaugos įtarimus liberalams ir darbiečiams. Aiškindamas, kodėl nemato prasmės socialdemokratas išeiti iš koalicijos, jis pabrėžė, kad Vyriausybės programoje copy-paste principu įdėta socialdemokratų programa, nors valstiečiai anksčiau teigė, kad ji ruošta Darnios Lietuvos programos pagrindu.

Europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė sakė besididžiuojanti, kad visi atvirai išsako savo nuomonę. Politikė sakė žmogiškai ir iš savo asmeninės patirties suprantanti visus, kurie nenori palikti koalicijos. Tačiau kartu ji prašė politinės išminties, siūlė nutraukti politinį trilerį, padėti tašką. Europarlamentarė sakė neleisianti menkinti partijos skyrių, nes be jų partija yra niekas. V. Blinkevičiūtė sakė palaikysianti skyrių nuomonę.

Asta Karbauskienė iš Šilalės klausė, kaip kiti skyriai priėmė sprendimus dėl koalicijos. Jos teigimu, atsakingojo sekretoriaus buvo klausta, ar būtina atsiklausti visų narių, jai buvo atsakyta, kad sprendimą galima priimti ir skyriaus taryboje. A. Karbauskienė kėlė klausimą, ar taip teisinga, nors iš salės jai replikavo, kad tai skyriaus apsisprendimas. Politikė piktinosi, kad balsuojant skyriuose buvo tarsi užduotas tonas, kaip balsuoti. Ji siūlė nusileisti visiems ant žemės ir pajusti realybę bei pasipiktino bauginimu, neva su išėjimu iš koalicijos nesutinkantys asmenys bus išmetami iš partijos.

 

Paskutinis kalbėjo LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas, kuris supažindino su informacija, jog darbdavių atstovas, lobistas, Darbo kodekso apologetas Andrius Romanovskis yra paskirtas Trišalės tarybos pirmininku. Pasak LSDP vadovo, šis faktas, taip pat liberalus premjeras ir kontroliuojama Socialinės apsaugos ir darbo ministerija liudija, jog dirbantieji palikti vieni prieš visus. Todėl tie, kurie sako, jog ši Vyriausybė yra kairioji, galėtų būti palikti pasikalbėti vieni su profsąjungomis. Pasak G. Palucko, iš tokių mažų dalelių pinasi kilimas, kuris leidžia aiškiai pamatyti, yra kairumas, ar nėra.

Politikas sako, kad dauguma kalbėjusiųjų situaciją vaizdavo itin dramatiškai, bet, anot jo, traukimasis iš koalicijos nėra jokia pabaiga, niekas nemiršta, bet gali gimti stipresnė ir save gerbianti socialdemokratų partija, kuri kairiąją politiką matys kaip pagrindą.

Pasak jo, jau baigiamas rengti socialdemokratų manifestas - tam tikros gairės LSDP programai, nes užtenka aiškinimųsi, kas didesnis kairysis. G. Paluckas perspėjo, kad einant tuo keliu galima baigti kaip lenkų socialdemokratai. Manifestas turi būti partijos diskusijos pradžia, kokia partija visuomenei reikalinga.

G. Paluckas nesutiko su J. Bernatoniu dėl to, kad diskusija skyriuose yra bolševizmas, jo nuomone, skyriai yra esminis partijos gyvasties elementas. Anot G. Palucko, politika persikelia į partiją, į tarybą.   (pagal www.lsdp.lt, 2017 09 25)

 

 

 

LSDP taryba nusprendė: partija turi trauktis iš koalicijos

Sekmadienis, 24 Rugsėjis 2017 11:54

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) taryba šeštadienį nusprendė nutraukti koalicijos sutartį su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS).

Už koalicijos sutarties nutraukimą balsavo 140 tarybos narių, prieš buvo – 46 nariai ir dar 9 tarybos atstovai balsuodami susilaikė.

Taryba, be kita ko, pritarė rezoliucijai, kurioje aptariamos dvi tolesnio darbo galimybės Seime: dirbdami konstruktyvioje opozicijoje socialdemokratai galėtų arba palaikyti svarbius teisės aktų projektus tais klausimais, kurie neprieštarauja LSDP programai, arba sudaryti mažumos Vyriausybės paramos susitarimą, tačiau iniciatyvos teisė inicijuoti šiuos pokalbius priklauso LVŽS.

„Sprendimas yra neabejotinas, jį priėmė absoliuti dauguma tarybos narių. Aš manau, kad tai tam tikras simbolis ir ženklas, jog socialdemokratai yra stiprūs ir vieningi. Tai turėtų įtikinti ir tuos, kurie abejoja ar turi minčių, jog socialdemokratai elgiasi neteisingai. Bet kokios abejonės apie skilimą, manau, yra išblaškytos“, - po balsavimo teigė socialdemokratų pirmininkas Gintautas Paluckas.

Remiantis LSDP pirmininku, politinio (asmeninio) pasitikėjimo pareigas užimančių asmenų būtų prašoma per savaitę pranešti apie savo apsisprendimą dėl pasitraukimo iš pareigų.

Formaliai socialdemokratai yra delegavę 3 ministrus į Vyriausybę: užsienio reikalų – Liną Linkevičių, ūkio – Mindaugą Sinkevičių ir teisingumo – Mildą Vainiutę. Pastaroji politikė nėra partijos narė.

LSDP atstovai taip pat užima pirmininkų pareigas Seimo Socialinių reikalų ir darbo, Teisės ir teisėtvarkos, Užsienio reikalų, Europos reikalų komitetuose, turi du Seimo pirmininko pavaduotojus, iš kurių vienas eina Europos reikalų komiteto pirmininko pareigas.

Socialdemokratai taip pat vadovauja Seimo Laisvės kovų komisijai.

Seimo komitetų, komisijų pirmininkai ir pavaduotojai renkami, perrenkami ir atstatydinami Seimo Statuto nustatyta tvarka.

„Komitetų pirmininkai yra renkami komitetuose. Pakeisti pirmininką turi pats komitetas, tam reikia surasti kitą žmogų, kuris bus palaikomas. Šios techninės detalės gali viską ištęsti, bet, mano įsitikinimu, traukimasis iš koalicijos apima politines pozicijas“, - teigė G. Paluckas.

Socialdemokratų frakcijos seniūnas Seime Andrius Palionis teigė gerbiantis LSDP tarybos sprendimą.

Remiantis LSDP skyrių balsavimo rezultatais, pasitraukti iš valdančiosios koalicijos siūlė 44 skyriai, dirbti toliau su LVŽS norėjo 7 skyriai, o persiderėti dėl sutarties ragino 8 skyriai. Neringos skyrius sprendimo nepriėmė.

(Nuotraukas žr. www.lsdp.lt, 2017 09 23 (Š)

www.lsdp.lt, 2017 09 23

 

Socialdemokratas A. Sysas įvertino naują Valstybės tarnybos įstatymą: kokybės paieška ar tik darbo užmokesčio didinimas?

Trečiadienis, 20 Rugsėjis 2017 21:49

Vidaus reikalų ministerija parengė naują Valstybės tarnybos įstatymą, kuriuo ketinama reformuoti visą valstybės tarnybą: tikimasi pakeisti darbo apmokėjimo sistemą, reformuoti atrankos sistemą, sumažinti valstybės tarnybos apimtį.

 

Socialdemokratai susipažino su parengtu projektu ir jau aptarė jį su Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos atstovais, kurie lankėsi frakcijos posėdyje.

 

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas, socialdemokratas Algirdas Sysas sako, kad blogiausia teisės akto vieta yra valstybės tarnautojų darbo apmokėjimas, kuris iškreipia visą sistemą: aukščiausios grandies valstybės tarnautojas, pavyzdžiui Seimo kancleris, galėtų uždirbti daugiau nei Seimo pirmininkas.

 

Tarkime, remiantis naujai paruoštu Valstybės tarnybos įstatymu, Seimo kancleriui nustatomas koeficientas yra 29,6.

 

Tuo metu Seimo pirmininkui nustatytas koeficientas pagal šiuo metu galiojantį Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymą – 25,8.

 

„Man kyla klausimas, ar mes valstybėje turime kokią nors hierarchiją, ar ne?“ – stebisi parlamentaras.

 

Pasak A. Syso, valstybės tarnautojų darbo užmokestį reikia derinti su viso viešojo sektoriaus darbuotojų darbo apmokėjimu, kad būtų įtvirtintas sistemiškumas ir tinkama hierarchija tarp valstybės tarnautojų, valstybės politikų, ir valstybės pareigūnų bei kitų pareigūnų einamų pareigų ir darbo užmokesčio.

 

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas taip pat kritikuoja priemokų sistemą. Naujame teisės akte kalbama, kad priemokos už pavadavimą gali siekti iki 40 proc. pareiginės algos, o už normalius krūvius viršijančią veiklą – iki 20 proc.

 

Remiantis socialdemokratu A. Sysu, tai subjektyvumo ir valstybės tarnautojo priklausomumo įtvirtinimas nuo tiesioginio vadovo valios. Politiko nuomone, priemokos galėtų sudaryti tik iki 20 proc. pareiginės algos.

 

„Tai įveda daug subjektyvumo“, - sako socialdemokratas, pridurdamas, kad 2016 m. jo vadovaujama darbo grupė buvo parengusi išsamias teisės aktų pataisas, kuriomis labiau susitelkiama į pastovią valstybės tarnautojų ir kitų pareigūnų darbo užmokesčio dalį nei į kintamą.

 

Parlamento narys naujame, dar neregistruotame Valstybės tarnybos įstatyme pasigenda ir kompetencijomis grįsto žmogiškųjų išteklių valdymo. Kompetencijų bei gebėjimų vertinimas turėtų vyrauti ir atrenkant valstybės tarnautojus.

 

A. Sysui kyla ir klausimas, ar tikrai reikia panaikinti priedus už tarnybos stažą, kai tokie priedai yra mokami politikams, valstybės, žvalgybos, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams, prokurorams ar teisėjams.

 

Politikui, be kita ko, atrodo, jog santykis tarp didžiausio ir mažiausio darbo užmokesčio valstybės tarnyboje turėtų būti mažesnis nei 6 kartai, kaip kad nustatoma dar neregistruotame Valstybės tarnybos įstatyme. Mažesnis skirtumas tarp daugiausiai ir mažiausiai uždirbančių tarnautojų būtų pavyzdys privačiam sektoriui mažinti atskirtį, kuri šiandien Europos Sąjungoje yra viena didžiausių.

 

Remiantis Valstybės tarnybos departamento duomenimis, šiuo metu yra 27 tūkst. karjeros valstybės tarnautojų, 19 tūkst. darbuotojų pagal darbo sutartį, 6,5 tūkst. statutinių valstybės tarnautojų, 875 politinio pasitikėjimo tarnautojai, 273 įstaigų vadovai, 25 statutinių įstaigų vadovai.

 

Kas naujo Valstybės tarnybos įstatyme?

 

Valstybės tarnautojų vertinimas. Naujasis Vidaus reikalų ministerijos parengtas Valstybės įstatymo projektas numato valstybės tarnautojų pareigybes skirstyti į 9 grupes, iš kurių 1 būtų aukščiausia.

 

Įstaigų vadovams nustatoma 4 metų kadencija. Asmuo negalėtų eiti tos pačios valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovo pareigų daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Parlamentaras A. Sysas nesutinka su kadencijų įvedimu, nes įstaigos vadovas turi būti vertinamas dėl savo darbo rezultatų, o ne darbo trukmės.

 

Naujasis Valstybės tarnybos įstatymas nustato kiekvienais metais vertinti valdininkų tarnybinę veiklą. Jeigu ji įvertinama „labai gerai“, tuomet toks tarnautojas gali būti skatinamas didinant pareiginį darbo užmokestį, paaukštinant pareigose, įteikiant padėką, vardinę dovaną, paskiriant iki 2 pareiginių algų dydžių išmoką ar suteikiant iki 3 apmokamų poilsio dienų ar atitinkamai sutrumpinant darbo laiką.

 

Jeigu tarnautojo veikla įvertinama „gerai“, jo padėtis nesikeičia. Jeigu veikla įvertinama „nepatenkinamai“, jam galima sumažinti pareiginę algą, valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš pareigų.

 

Valstybės tarnautojų atžvilgiu taip pat galės būti atliktas neeilinis jų veiklos vertinimas vadovo prašymu.

 

Pareiginė alga ir priemokos. Pareiginė valstybės tarnautojo alga apskaičiuojama bazinį dydį, kuris šiuo metu siekia 130,5 Eur, dauginant iš koeficiento. Tačiau įstatyme numatomas ir koeficiento intervalas: dėl jo sprestų į darbą priimantis vadovas.

 

Pareiginės algos naujuoju įstatymu didinamos: aukščiausias numatomas koeficientas pagal įstaigų grupes siekia 29,26, žemiausias – 5,11. Aukščiausias koeficientas gali būti taikomas Seimo ar Prezidentūros kancleriui, žemiausias – paprastam specialistui. Skaitine tai reikštų, kad Seimo kancleris galėtų uždirbti 3918 Eur iki mokesčių, o specialistas – 666 Eur iki mokesčių.

 

Valstybės tarnautojams numatomos ir priemokos: pirma, už darbą pavaduojant – iki 40 proc. pareiginės algos, už normalius krūvius viršijančią veiklą – iki 20 proc. pareiginės algos.

 

Šiuo metu priemokos didesnės už įprastą krūvį viršijančią veiklą ar papildomų užduočių atlikimą numatytas iki 60 proc. pareiginės algos priemokos dydis, o už darbą kenksmingomis sąlygomis arba statutiniams tarnautojams už darbą su gyvūnais – iki 20 proc. Priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 proc. pareiginės algos.

 

Atostogos. Naujame teisės akte numatyta, kad kasmetinės minimalios atostogos siektų 20 darbo dienų. Tarnautojui, auginančiam vaiką ar įvaikį iki 14 metų, neįgalų vaiką iki 18 metų, neįgaliam darbuotojui – suteikiamos 25 dienų kasmetinės atostogos. Tokios pat atostogos numatytos ir Darbo kodekse.

 

Tačiau valstybės tarnautojams, turintiems didesnį kaip 5 metų tarnybos stažą, už kiekvieną paskesnį trejų metų stažą suteikiamos 2 darbo dienų kasmetinės atostogos, nors bendra atostogų trukmė negali viršyti 30 darbo dienų per metus.

 

Išeitinės išmokos. Atleidžiant valstybės tarnautoją dėl pareigų panaikinimo, jo išmoka priklauso nuo stažo:

  • Jei stažas iki 1 metų – išmokama 1 mėn. išmoka;
  • Jei stažas 1-5 metų – išmokama 2 mėn. išmoka;
  • Jei stažas 5-10 metų – išmokama 3 mėn. išmoka;
  • Jei stažas 10-20 metų – išmokama 4 mėn. išmoka;
  • Jei daugiau kaip 20 metų – išmokama 5 mėn. išmoka.

 

Išmokos mokėjimas nutraukiamas, jei buvęs tarnautojas įsidarbina kitur valstybės tarnyboje ar priimamas į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje.

 

„Paskaičius naują įstatymą liko nelabai aišku, ko šiuo įstatymu siekiama: ar tik mokėti didesnę algą Seimo kanclerei nei Seimo pirmininkui?“ – sako A. Sysas.

Eglė Samoškaitė

LSDP informacinis centras

el. paštas: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai

tel. 8 68583128

2017 09 19

 

Prezidento Algirdo Brazausko 85-osioms gimimo metinėms paminėti skirti renginiai

Antradienis, 19 Rugsėjis 2017 19:24

Rugsėjo 19-ąją, antradienį, 11 val., Kauno technologijos universiteto III rūmuose (Laisvės al. 13) Lietuvos Respublikos Prezidentui ir Universiteto garbės daktarui Algirdui Mykolui Brazauskui Kauno technologijos universitete (KTU) bus iškilmingai atidengta atminimo lenta.
Maloniai prašome apie savo dalyvavimą pranešti iki rugsėjo 18 d. 14 val., adresu: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai

Rugsėjo 20-ąją, trečiadienį, 13 val. vyks prezidento Algirdo Mykolo Brazausko gimimo metinių minėjimas Vyriausybės posėdyje, LRV rūmuose.

Rugsėjo 21-ąją, ketvirtadienį, 9 val. 30 min. maloniai visus kviečiame į Seimo II rūmų galeriją, kurioje įvyks parodos, skirtos prezidento, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, ministro pirmininko, LSDP primininko A.M. Brazausko 85-osioms gimimo metinėms, pristatymas. Jo metu kalbą sakys signataras, LSDP garbės narys Česlovas Juršėnas. Įėjimas laisvas.

Rugsėjo 21-ąją, ketvirtadienį, 10 val. Seimo plenarinių posėdžių salėje įvyks prezidento A.M. Brazausko 85-ųjų gimimo metinių minėjimas. Posėdžio metu žodį tars Gediminas Kirkilas, Justas Paleckis ir Juozas Bernatonis. Norintys patekti į balkoną ir stebėti plenarinį Seimo posėdį, kreipkitės į partijos būstinę adresu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai .

Rugsėjo 22-ąją, penktadienį, 10 val. prisiminsime prezidentą A.M. Brazauską Antakalnio kapinėse bei ant jo kapo padėsime gėlių.

Rugsėjo 22-ąją, penktadienį, 16 val. Mokslų akademijos salėje įvyks A. M. Brazausko 85-osioms gimimo metinėms skirta konferencija – minėjimas.

Maloniai kviečiame prisiminti ir dalyvauti.

Pagarbiai
LSDP informacijos centras

www.lsdp.lt

Mes socialiniame tinkle FACEBOOK

 

Warning: Illegal string offset 'active' in /home/goloka/domains/lsdpvilniausrajonas.lt/public_html/templates/lsdp_temp/html/pagination.php on line 94

Warning: Illegal string offset 'active' in /home/goloka/domains/lsdpvilniausrajonas.lt/public_html/templates/lsdp_temp/html/pagination.php on line 100

Warning: Illegal string offset 'active' in /home/goloka/domains/lsdpvilniausrajonas.lt/public_html/templates/lsdp_temp/html/pagination.php on line 94

Warning: Illegal string offset 'active' in /home/goloka/domains/lsdpvilniausrajonas.lt/public_html/templates/lsdp_temp/html/pagination.php on line 100

Warning: Illegal string offset 'active' in /home/goloka/domains/lsdpvilniausrajonas.lt/public_html/templates/lsdp_temp/html/pagination.php on line 94

Warning: Illegal string offset 'active' in /home/goloka/domains/lsdpvilniausrajonas.lt/public_html/templates/lsdp_temp/html/pagination.php on line 100

Warning: Illegal string offset 'active' in /home/goloka/domains/lsdpvilniausrajonas.lt/public_html/templates/lsdp_temp/html/pagination.php on line 94

Warning: Illegal string offset 'active' in /home/goloka/domains/lsdpvilniausrajonas.lt/public_html/templates/lsdp_temp/html/pagination.php on line 100

Warning: Illegal string offset 'active' in /home/goloka/domains/lsdpvilniausrajonas.lt/public_html/templates/lsdp_temp/html/pagination.php on line 94

Warning: Illegal string offset 'active' in /home/goloka/domains/lsdpvilniausrajonas.lt/public_html/templates/lsdp_temp/html/pagination.php on line 100

Warning: Illegal string offset 'active' in /home/goloka/domains/lsdpvilniausrajonas.lt/public_html/templates/lsdp_temp/html/pagination.php on line 94

Warning: Illegal string offset 'active' in /home/goloka/domains/lsdpvilniausrajonas.lt/public_html/templates/lsdp_temp/html/pagination.php on line 100

Warning: Illegal string offset 'active' in /home/goloka/domains/lsdpvilniausrajonas.lt/public_html/templates/lsdp_temp/html/pagination.php on line 94

Warning: Illegal string offset 'active' in /home/goloka/domains/lsdpvilniausrajonas.lt/public_html/templates/lsdp_temp/html/pagination.php on line 100

Warning: Illegal string offset 'active' in /home/goloka/domains/lsdpvilniausrajonas.lt/public_html/templates/lsdp_temp/html/pagination.php on line 94

Warning: Illegal string offset 'active' in /home/goloka/domains/lsdpvilniausrajonas.lt/public_html/templates/lsdp_temp/html/pagination.php on line 100

Warning: Illegal string offset 'active' in /home/goloka/domains/lsdpvilniausrajonas.lt/public_html/templates/lsdp_temp/html/pagination.php on line 94

Warning: Illegal string offset 'active' in /home/goloka/domains/lsdpvilniausrajonas.lt/public_html/templates/lsdp_temp/html/pagination.php on line 100

Warning: Illegal string offset 'active' in /home/goloka/domains/lsdpvilniausrajonas.lt/public_html/templates/lsdp_temp/html/pagination.php on line 94

Warning: Illegal string offset 'active' in /home/goloka/domains/lsdpvilniausrajonas.lt/public_html/templates/lsdp_temp/html/pagination.php on line 100


Puslapis 5 iš 100

Aktualijos

Socialdemokratai: dėstytojai ir tyrėjai nusipelno adekvačių algų

Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) remia aukštųjų...

G. Paluckas. Darbuotojai, kuriems valstybė meluoja

Mūsų valstybė meluoja pati sau ir šimtams tūkstančių ...

LSDP Vilniaus r. skyriaus ataskaitinis susirinkimas

Lapkričio 9-os, ketvirtadienio,  darbus Vilniaus r. bičiu...

LSDP FRAKCIJOJE

  Mieli bičiuliai, šiuo metu Seime pradėtas svarstyti ...

Lietuvoje išbristi iš skurdo valstybė nepadeda: D. Šakalienė siūlo tai keisti

Lietuvoje praėjusiais metais apie 630 tūkst. gyventojų ...

SKYRIAUS NAUJIENOS TRUMPAI

  ATASKAITINIS SUSIRINKIMAS   2017 11 09 ...

Lapkritį gimusiems

  LSDP Vilniaus r. skyriaus bičiuliai...

VĖLINIŲ DIENĄ...

MIELI BIČIULIAI, VĖLINIŲ DIENĄ PASKUTINIŲJŲ RUDENS L...

LSDP pirmininko G. Palucko laiškas bičiuliams

Mieli bičiuliai, Esu tikras, jog daugelis esate susirūpin...

DĖL 2018 METŲ BIUDŽETO PROJEKTO

Mieli bičiuliai, prašome pateikti siūlymus dėl 2018 met...

Apklausa

Ar balsuotumėte už LSDP?



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Visos teisės saugomos © 2011 Vilniaus rajono socialdemokratai. Sukurta: